Nelegalių daržų naikinti neskubama. Manoma, kad sovietmečio laikus siekianti atgyvena su laiku išnyks pati.
O kol kas daržai kai kur tiesiog rėžia akį: žemdirbystė puoselėjama atgrasioje aplinkoje.
Galbūt savos žemės neturintį ir po langais daržininkaujantį daugiabučio gyventoją dar galima suprasti. Tačiau kodėl daržus ne savo žemėje veisia privačių namų savininkai?
Krapai – tarp šabakštynų
Jei Kaune vyktų bjauriausiai aplinką tvarkančio daugiabučio rinkimai, tarp kandidatų atsidurtų keletas Medvėgalio gatvės namų Aukštuosiuose Šančiuose.
Prie kitų namų plyti daugiau ar mažiau prižiūrimos vejos, o čia tarp brūzgynų riogso palaikiai šiltnamiai, akis bado iš supuvusių lentgalių ir senų durų suręstos tvoros, kuriomis, matyt, ginamasi nuo ėdrių praeivių.
Sutiktas ilgametis šio rajono gyventojas Algimantas Rustauskas pasakojo, kad kitų namų gyventojai, pasipiktinę šiukšlėmis ir dvoku, ne kartą reikalavo nušnioti daržus.
Tradicijos – iš sovietmečio
Žemė juk valstybinė – tad geriau čia būtų veja. Tačiau daugiabučiuose gyvenančios buvusių sovietų kariškių šeimos daržus čia augina jau beveik 40 metų, ir senyvi žmonės atkakliai laikosi iš Rusijos atsivežtos tradicijos.
„Prieš kurį laiką dalis gyventojų išvyko iš Lietuvos. Daržus dabar dirba vieni tik senukai“, – kalbėjo A.Rustauskas.
Tuo tarpu Petrašiūnuose, vos keliasdešimt metrų nuo R.Kalantos gatvės, daržas po daugiabučio langais – gerokai tvarkingesnis.
Daugiabučio gyventojai pasakojo, kad plotą šalia namo neoficialiai daržu paversti jiems leista prieš 34 metus. Ištraukę burtus, žmonės žemę pasidalijo po lysvę ir iki šiol draugiškai dirba. Lysvės derliaus visai užtenka nedidelės šeimos poreikiams.
Į fortą turi savo vartus
Gervėčių gatvėje netoli Kauno klinikų daržai įveisti pavojingoje vietoje – ant VII forto apsauginio griovio krašto.
Iš pažiūros – anoks čia ir daržas: pusmetris ar metras žemės.
Savininkai į kitapus gatvės esantį „savo“ sklypelį vaikšto kiekvienas pro nuosavus vartus. Yra suklypusių ir prižiūrimų, užsklęstų spynomis vartų.
Daržininkystė ant forto griovio krašto – sena, dar sovietmečiu užsimezgusi Gervėčių gatvės tradicija, kuriai ilgą laiką netrukdė nė viena valdžia. Tačiau fortą privatizavus, padėtis pasikeitė. Naujieji šeimininkai su daržininkų veikla nesitaiksto.
Tačiau ir čia nelegaliai daržininkauja daugiausia senimas.
Griovio kaimynystė nebaugina
„Tik pati prižiūriu, dukros nė kojos čia nekelia“, – sakė viename sklype sutikta gyventoja Elena. Ji pasakojo, kad lysvės VII forto teritorijoje purenamos nuo 1956 metų.
Papildomas žemės rėžis daržovėms auginti tikrai praverčia. Sklypai nedideli, telpa garažas ir šiltnamis, o šeimų gyvena daug.
Įpratę prie stataus forto griovio šlaito, žmonės nė nelaiko jo pavojingu. Gyventojos teigimu, pasitaiko – įgriūva kas nors į vandenį per neatidumą, bet nelaimingų nutikimų nėra buvę.
Prieš įprotį – bejėgiai
„Pakeisti pagyvenusių žmonių įpročių neįmanoma“, – pripažino VII fortą privatizavusio Karo paveldo centro direktorius Vladimiras Orlovas.
Kovos su gatvės daržininkais tęsiasi jau keletą metų. Vadovo teigimu, vaikščioti į forto teritoriją žmonėms neleidžiama ne dėl to, kad būtų gaila žemės daržams, o paisant saugos reikalavimų.
Kontreskarpinė forto siena – 6 metrų aukščio. Apačioje – sklidinas vandens griovys.
„Gal per tiek metų jie išmoko būti akrobatais, bet teisės požiūriu už mūsų teritorijoje susižeidusius žmones atsakome mes. Todėl įsigiję fortą pirmiausia atnaujinome tvorą. Žmonės ją reikiamose vietose prasikirpo.
Tada pasikvietėme į talką policijos pareigūnus ir aplinkosaugininkus. Dabar per metus vien Gervėčių gatvės gyventojams išrašoma apie 1 tūkst. litų baudų. Bandome tartis geruoju, bet vyresnio amžiaus žmonės tiesiog nori ir toliau daryti taip, kaip darė pastaruosius 30 – 40 metų“, – pasakojo V.Orlovas.
Karo paveldo specialistas svarstė vietoj dabartinės sumontuoti naują stiprią aukštą tvorą, tačiau tai kainuotų apie 120 tūkst. litų.
Egidijus Pečiulionis, Šančių seniūno pavaduotojas
„Daržininkų“ veikla dažniausiai vertinama atlaidžiai – kaip su kartų kaita nykstanti problema. Juk jaunesni gyventojai net ir tuose pačiuose daugiabučiuose dažniausiai daržų nebeaugina.
Įmanoma daržus įsirengti ir legaliai: gyventojai gali prašyti, kad būtų suformuotas sklypas, parengtas detalusis planas, numatyta vieta žemės ūkio veiklai.
Tačiau žmonėms, kurių dauguma – jau garbaus amžiaus, būtų sunku suprasti, kodėl kelias dešimtis metų jie galėjo daržininkauti, o dabar staiga nebegali ir turi imtis ilgai trunkančio dokumentų tvarkymo.
Tad nors tokia aplinkos priežiūros forma savotiška, bet jei ji tenkina vietos bendruomenę, gal netgi geriau, nei neprižiūrimi žolynai.
Visko nesureglamentuosi, o ir kažin ar verta, nes žmonės patys savo aplinkoje susitvarko, kaip jiems geriau. Tuose namuose gyvena panaši bendruomenė. Kai visi kartu dirba žemę, konfliktų dėl to beveik nepasitaiko.“