Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje plaukiojantys žvejai susirūpino, kad prie Kiaulės nugaros salos planuojamas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalas (SKGD) išbaidys laivų keliais migruojančias žuvis. Lietuva liks be savų stintų, žiobrių, karšių, strimėlių. Teigiama, jog žuvų populiacija pradės nykti jau vykdant parengiamuosius terminalo statybos darbus – gilinant uosto kanalą ir į jūros dugną gramzdinant iškastą gruntą.
Baugina ir žuvis, ir žvejus
„Prikasi, prigilinsi, ir žuvys išeis kitur. Prie Olando kepurės dar sovietmečiu buvo viena pagrindinių strimėlės neršyklų. Ten jau išnaikinta, prie molo jos dar neršia, bet kaip bus toliau, neaišku. Žmonės negalės ateiti ir atsigulti pliaže kaip dabar – jūra vis labiau dumblės, ir tas dumblas keliaus į krantą. Žadama iškasti kelis milijonus tonų grunto – iš jo salą galėtum supilti. Galite įsivaizduoti, ką jie čia paskleis. Pridirbs velniavos, o pasekmės bus žiaurios“, - niūriai prognozavo du dešimtmečius priekrantėje žvejojantis klaipėdietis Virginijus Jurkus. Jam pritarė ir daugiau nei pusę priekrantės žvejų įmonių vienijančios Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila. Jis neabejojo, jog dėl uosto gilinimo darbų verslininkai patirs didelių nuostolių.
Žvejus baugina planai iškastą gruntą gramzdinti vos už poros kilometrų nuo tos vietos, kur žvejojama intensyviausiai. „Kai smėlis ir dumblas pilamas į žvejybos barą, smarkiai sudrumsčiamas vanduo, todėl žuvys pasitraukia. Tačiau parengtoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje apie būsimus nuostolius žvejams net neužsimenama, mes nebuvome kviečiami ir derinant šią ataskaitą“, - skundėsi A. Bargaila.
Jo teigimu, iš dabar veikiančių trijų dešimčių priekrantės žvejybos įmonių gali likti vos viena kita. Esą didelė tikimybė, kad Lietuva liks be stintų visą terminalo statybos laikotarpį, nes šios žuvys baugščios, negalės migruoti iš jūros į Kuršių marias. Vien dėl stintų, anot A. Bargailos, be darbo liktų 8 įmonės. O priėmus sprendimą gramzdinti iškastą gruntą artimajame sąvartyne prarastų galimybę žvejoti dar 7 priekrantės įmonės.
Žuvininkystės produktų gamintojų asociacija kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama atlikti išsamius tyrimus dėl terminalo statybos parengiamųjų darbų poveikio žuvų populiacijai, o tuo pačiu ir žvejybos verslui. Žvejai reikalauja teisės aktais įtvirtintų garantijų, kad nuostoliai jiems bus kompensuoti. Uosto kanalo gilinimo darbus vykdanti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sutiktų mokėti žvejams kompensacijas tik remdamasi tai numatančiais teisės aktais.
Poveikis žuvims - nežymus
SKGD terminalo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos rengėjai subūrė apie dvidešimties mokslininkų ir ekspertų komandą, kurie tyrė galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai - žmonėms, dirvožemiui, žemės gelmėms, aplinkos orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, kultūros vertybėms. Specialistai aiškinosi, kaip terminalo statyba ir veikla paveiks Kiaulės nugaros salos krantus, marių vandenį, visą aplink ir vandenyje esančią augmeniją ir gyvūniją. Ekspertai parengė savo pastabas ir rekomendacijas, į kurias darbų vykdytojai turės atsižvelgti.
Mokslininkai nustatė, jog atlikus uosto kanalo išgilinimo darbus, reikalingus SKGD terminalo funkcionavimui, paviršinio vandens druskingumas didesnėje Kuršių marių ir Klaipėdos sąsiaurio dalyje keistųsi mažiau nei 1 proc., tačiau priedugninio vandens druskingumas vakarinėje protakoje padidėtų nuo 2 iki 46 proc.
Vilniaus universiteto Jūros ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Rimantas Repečka – vienas iš ekspertų komandos narių, kurio užduotis buvo įvertinti terminalo statybos ir veiklos poveikį Kuršių marių ichtiofaunai. Jis patvirtino, jog didžiausią poveikį žuvų populiacijai gali padaryti būtent parengiamieji darbai - uosto kanalo gilinimas ties Kiaulės nugaros sala, būtinas tam, kad dujas atgabenęs tanklaivis galėtų saugiai apsisukti. Numatyta uosto dugną išgilinti apie 20 hektarų teritorijoje ir iškasti apie 4 mln. tonų grunto.
„Mes rekomendavome gilinimo darbus vykdyti ne svarbiausiu žuvų migracijos metu, tada, kai migruoja stintos, lašišos, žiobriai“, - teigė R. Repečka.
Stintos migruoja visą sausį iki vasario vidurio. Nuo balandžio 15-osios iki birželio 15 dienos migruoja žiobriai ir perpelės, nuo rugpjūčio 15 dienos iki spalio 31-osios – žiobriai, lašišos ir šlakiai.
Jeigu gilinimo darbus Uosto direkcija vykdys ir tuo metu, ji privalės mokėti valstybės nustatytą specialų aplinkosaugos mokestį, kurio lėšos nukreipiamos žuvų ištekliams atkurti. Taip kompensuojama žuvų populiacijai padaryta žala.
„Jei dėl gilinimo darbų vanduo taptų labai užterštas, žuvys gali apskritai nemigruoti. Tačiau gruntą kasant nebūna pasiekiamas didelis drumstumas, kuris galėtų sutrikdyti žuvų judėjimą. Ties akvatorija, kuri bus gilinama, žuvys beveik nemigruoja. Jos daugiausiai juda farvateriu, palei nerijos krantą, ne ten, kur terminalas“, - aiškino mokslininkas.
Laimikio nepritrūks
R. Repečka patvirtino, jog grunto kasimas padidins šiaurinės marių dalies druskingumą, bet labai ribotoje vietoje ir tik vienu procentu. Tai esą neturės įtakos vietinių žuvų nerštui. O tai, kad arčiau dugno esantis vandens sluoksnis taps gerokai sūresnis, žuvims įtakos neturės.
„Žiemos metu didelė dalis žiobrių laikosi šiame sluoksnyje. Jis visiškai tinka žuvims. Papildomas uosto kanalo gilinimas praeivėms žuvų rūšims kaip tik padės, o ne pakenks. Šie darbai daugiau įtakos turės ne Kuršių marioms, o Baltijos jūrai. Pagrindinės srovės keliauja iš marių jūros kryptimi, tik pučiant šiaurės vakarų vėjui sūrus vanduo plūsta į marias. Padidėjęs vandens drumstumas taip pat padarys didesnį poveikį jūrai, o ne marioms“, - dėstė ne vieną dešimtmetį Lietuvos pakrantę tiriantis R. Repečka.
Žuvų nerštas daugiausiai vyksta šiaurinėje Kuršių marių dalyje, čia neršia kuojos ir ešeriai. Tai labai gausios žuvų rūšys, kurioms nerštaviečių mariose, anot mokslininkų, visiškai pakanka. Jos gali neršti ir gerokai sūresniame vandenyje.
„Niūrios prognozės tėra spekuliacijos“
R. Repečka Klaipėdos uoste dirba nuo 1984-ųjų. Anksčiau vykdyti uosto kanalo gilinimo darbai netrukdė žuvims, jos laisvai praplaukė užterštas vietas. Praeivių žuvų rūšių kaip tik ėmė daugėti, ypač žiobrių, lašišų, šlakių. Nežymų neigiamą poveikį pokyčiai uoste gali turėti kai kurioms vietinių žuvų rūšims – karšiams, kuojoms, ešeriams, jie gali pasitraukti labiau į pietus.
Mokslininkai įsitikinę, kad dėl uosto gilinimo, vandens drumstumas neperžengs ribos, tad žuvys galės laisvai judėti.
R. Repečka mano, jog terminalą vaizduoti kaip didelį baubą kai kam naudinga. Kalbos apie milžiniškus nuostolius gamtai ir verslui, anot jo, tėra spekuliacijos.
„Terminalo eksploatacija žuvims apskritai neturėtų pakenkti. Šiuo požiūriu terminalas – tai lyg dar vienas didelis laivas uoste. Suprantu žvejus, jie visada nori gauti kompensacijų. Dėl to būsimi nuostoliai kiek padauginami. Šiaurinėje dalyje šiuo metu verslinė žvejyba beveik nevyksta. Žvejoja tik mėgėjai. Gali nukentėti ne tokios vertingos žuvys - karšiai, kuojos, ešeriai, pūgžliai. Jų mūsų vandenyse yra pakankamai, tad niekas jų labai ir nepasigestų“, - neabejojo R. Repečka.
Vis labiau sūrėjantis Baltijos jūros vanduo lietuvių žvejams dovanoja visa gausesnį menkių laimikį. Kuo vanduo sūresnis, tuo geriau joms neršti. Kadangi šiemet jūroje audrų netrūko, menkių žvejai turėtų prigaudyti pakankamai.