Žiobrius galima gaudyti visame Nemune ir Neryje, tačiau atkarpoje tarp
Vytauto bažnyčios ir Birštono gatvės nėra meškerioti trukdančių vandens
žolių.
Sekmadienį maždaug 6 valandas žvejojęs Romas ištraukė apie dešimt kepti
tinkančių žuvų. Tarp jų buvo ir kuojų, meknių. Pastarosios gerai kibo
ankstyvą rytą.
Šio kauniečio sūnus vakar ištraukė 9 žiobrius, o praėjusį savaitgalį
namo parnešė net 45 įvairias žuvis. Pasak Romo, prieš savaitę kibimas
buvęs gerokai geresnis negu sekmadienį.
Dauguma sugautų žiobrių svėrė iki 500 gramų. Tarp pakrantėje
išsirikiavusių žvejų žaibiškais pasklido žinias apie ištrauktą maždaug 1
kilogramo žiobrį, mat tokio dydžio jie retai užauga.
Rimantas Nemuno pakrantėje prie pat Vytauto bažnyčios praleido maždaug 3
valandas ir ištraukė dvi stambias kuojas bei šlakį.
„Žiobrių šiandien nesugavau. Gal jie nekimba dėl pasikeitusio oro
slėgio“, - svarstė vyriškis.
Rudenį žiobriai migruoti pradeda tuomet, kai oro temperatūra nukrenta
žemiau 10 laipsnių šilumos ir kimba iki pirmųjų didelių šalčių gruodžio
mėnesį.
Žvejai mėgina žiobrius suvilioti uodo trūklio lervomis. Rečiau masalui
naudoja musės lervas, kviečio grūdus, kukurūzus. Žvejai tikino, kad
šiemet žiobrių yra daugiau negu pernai ar užpernai.
Žiobriai nėra vienintelis žvejų taikinys Nemune lapkričio mėnesį. Šiuo
metu galima sugauti gražių šapalų, meknių, kuojų.
