Nuodingas paprastasis žalčialunkis lapkričio pabaigoje pasipuošė ne pavieniais kvapniais žiedai, o jais apsipylė visos šakelės.
Veisiejiškis Jonas Sidaravičius Snaigyno pakrantėje rado kelis tokius žydinčius krūmus.
Čia vaikštinėdamas jis pastebėjo ir daugiau ne rudeniui, o pavasariui ar net vasarai būdingų ženklų - pavienių žydinčių pienių, kraujažolių, čiobrelių.
Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis stebisi, kad dar daug žąsų, pempių neišskrido į šiltesnius kraštus, nors įprastai tai padaro iki spalio pabaigos.
Įvairių pavasario ženklų beveik kiekvieną rudenį vaikštinėdamas po miškus aptinka ir Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė.
„Lazdynų pumpurai smarkiai išbrinkę, bet žirginėliai iki šalčių tikriausiai nebespės išsiskleisti. Pernai tokiu metu mačiau žydinčių purienų, o prieš kelerius metus lapkričio 18 dieną radau ir žibučių.
Ilgas šiltas ir drėgnas ruduo dar palankus ir grybams dygti. Pasirinkau voveraičių, žaliuokių.
Augalų žydėjimo pradžia siejama su šviesaus ir tamsaus laikotarpio trukme, temperatūra ir drėgme. Tai ir susuko jiems galvą, kai tokie orai“, - įsitikinęs M. Lapelė.
