Rinkos tyrimų agentūros „Rait“ spalį atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, beveik pusė (48 proc.) Lietuvos gyventojų panaudotas baterijas išmeta į šiukšlių dėžę, o 1 proc. respondentų teigė, kad išmeta baterijas bet kur.
Respondentai prisipažino senas baterijas užkasantys ir į žemę arba tiesiog laikantys namuose.
43 proc. respondentų įmeta baterijas į dėžutes, kurios yra įvairiose viešose vietose, arba atiduoda atliekų supirktuvėje. Tyrimas rodo, kad į specialias surinkimo dėžutes baterijas dažniau meta aukštąjį išsimokslinimą turintys, gaunantys aukštas pajamas (per 1 tūkst. 100 litų vienam šeimos nariui), nedidelių miestelių bei kaimų gyventojai. Už pinigus baterijas priduoda dažniau vyrai, taip pat 35-44 metų gyventojai. Vyresni respondentai (55-64 m.) dažniau teigė išmetantys baterijas bet kur į aplinką.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorius Alfredas Skinulis teigia, jog atlikto tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų sąmoningumas auga.
„Jie vis rečiau ranka numoja į aplinką. Viliamės, kad bėgant laikui mūsų informacija pasieks dar daugiau žmonių, ir atsakingumo visuomenėje bus daugiau“, - sako jis.
Panaudotas baterijas rūšiuoti skatina šiuo metu Lietuvos švietimo įstaigose vykdomas aplinkosaugos projektas „Mes rūšiuojam“, kurio metu už surinktas elektronikos atliekas ar naudotas baterijas vaikai ir jaunimas gaus dovanų. Prie projekto „Mes rūšiuojam“ prisijungė daugiau kaip 1000 švietimo ar ugdymo įstaigų, kuriose mokosi ar ugdoma apie 300 tūkst. vaikų ir jaunuolių.
Projektą „Mes rūšiuojam“ kartu su GIA nuo rugsėjo organizuoja VŠĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ bei bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“.
„Mes rūšiuojam“ veidu tapęs stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas palaiko atliekų rūšiavimo idėją ir ragina kiekvieną pradėti nuo savęs.
„Kiekvienam iš mūsų reikia pirmiausia pagalvoti, ar viską padarome, kad mūsų aplinka būtų švaresnė, sveikesnė, kad joje gyventi būtų kuo patogiau ir saugiau. Pavojingos atliekos, patekusios į aplinką, kelia pavojų mums patiems ir mūsų vaikams, todėl kam rizikuoti savo sveikata ir gerove?“, - sako Ž. Savickas.
Panaudotos baterijos kartu su buities atliekomis patekusios į sąvartynus daro dvigubą žalą gamtai: gruntas užteršiamas pavojingomis atliekomis, o baterijose esančios medžiagos nepanaudojamos kaip antrinės žaliavos. Suirdamos baterijos į aplinką išskiria toksines medžiagas, sunkiuosius metalus, rūgštis, kurios gali pakeisti dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą.
Iš aplinkos nuodingosios medžiagos gali patekti į maistui auginamus augalus, būti išplautos į vandens telkinius, o iš čia išmestose baterijose esantis švinas, gyvsidabris, nikelis bei kadmis gali patekti į gyvūnų ir žmonių organizmus ir taip padidinti tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis.
Lietuvoje kasmet parduodama maždaug 700 tonų baterijų ir buityje naudojamų akumuliatorių, tuo tarpu surenkama vos kelios dešimtys tonų panaudotų baterijų.
