Nedidelė L. Sapiegos gatvė veda tiesiai į centrinius savivaldybės rūmus. Prie įvažos į gatvę prigludusi puošni Filharmonija, gatvės viduryje savo biurą turi Vyriausybės atstovė Kauno apskričiai.
Gatvė niekada nebūna tuščia: čia nuolat zuja Kauno merą vežiojanti „Škoda“, iš vieno susitikimo į kitą skuba administracijos darbuotojai. O ką apie varnų išviete virtusią gatvę turėtų pamanyti miesto svečiai, atvažiuojantys į susitikimus savivaldybėje?
Ankstyvą rytą visą šį šurmulį iš medžių budriai stebi čia apsigyvenusios varnos. Naktį jos čia nakvoja, paryčiais pakedena plunksnas, paleidžia kelias „kulkas“ ant šaligatvio bei automobilių ir išskuba ieškoti lesalo.
Kasdien tokį rytinį tualetą stebi ne tik į darbą skubantys valdininkai, bet ir T. Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis.
„L. Sapiegos gatvę varnos pamėgo ne šiaip sau, o dėl aukštų medžių, kuriuose šiems paukščiams patogu nakvoti. Laisvės alėjoje liepos žemesnės, todėl jose daugiau gyvena kuosų. L. Sapiegos gatvėje gali nakvoti iki 50 varnų“, – savo stebėjimų išvadas pateikia ornitologas.
Valdininkai svarsto kelis varnų vaikymo būdus: vienas iš jų – pažeminti L. Sapiegos gatvės medžius. Tačiau dėl tokio sprendimo gali nukentėti patys medžiai: jiems bus sunkiau išleisti atžalas, o nupjauti strampai atrodys negražiai.
Savivaldybės kuluaruose kalbama ir apie specialų įrenginį, kuris įmontuojamas medžiuose ir skleidžia žmonėms negirdimą garsą. Jis turėtų taip išerzinti varnas, kad šios paliktų savo buveinę.
„Toks įrenginys gal ir tiktų, tačiau jis gali išbaidyti kitus paukščius, gyvenančius Miesto sodelyje ir Laisvės alėjoje“, – abejojo S. Rumbutis.
Jis svarstė, kad galbūt varnas būtų galima išbaidyti nuolat stuksenant į medžių, kuriose jos apsigyvenusios, kamienus. Tik kas tai turėtų rytą vakarą daryti?
„Varnos – atsargūs ir gudrūs paukščiai, todėl gal jos, neapsikentusios triukšmo, pradėtų ieškoti naujos vietos?“ – siūlė ornitologas.