Mišrūnę Kapeiką pasivaikščioti išvedusi „Lesės“ savanorė Lina Brukaitė
ir šios įstaigos Kauno skyriaus vadovė Eglė Baležentienė nė nepastebėjo,
kaip šuo rado kiaunėms skirtus spąstus ir įkišo į juos leteną.
Grandine pritvirtinti geležiniai gniaužtai stipriai prispaudė šuns
priekinę leteną. Vienas grandinės galas buvo pririštas prie medžio,
kitas - priveržtas prie spąstų.
Moterys pačios nepajėgė atidaryti spąstų.
Atsukus grandinę laikiusį varžtą, Kapeika su spąstais buvo nuvežta į
Kaune įsikūrusią veterinarijos kliniką. Jos gydytojai išlaisvino
gyvūną, kuris apie valandą kentė skausmą.
„Kapeikai pasisekė - jei spąstai būtų kirtę nors truputį aukščiau,
leteną tektų amputuoti“, - pasakojo L. Brukaitė.
Kauno regiono gyvosios gamtos vyriausiasis specialistas Arvydas
Grybauskas surado spąstus pastačiusį medžiotoją ir jį nubaudė minimalia
50 litų bauda už tai, kad statydamas spąstus, nepasirūpino kitų gyvūnų
saugumu.
Prie pat miško tako po egle paliktų spąstų beveik nesimatė. Greta
medžio, kuriame jie buvo pastatyti, nebuvo uždėta ryškesnė juosta ar
kitas ženklas, įspėjantis apie pavojų.
Į juos galėjo koją galėjo pastatyti ir žmogus, ėjęs pro šalį. Greta
spąstų buvo matyti vaiko pėdos.
„A. Grybauskas aiškino, jog tokie spąstai selektyviniai. Juos
leidžiama naudoti medžiojant žvėris. Pakliuvęs į juos, gyvūnas žūsta
iš karto, nesikankina.
Bet Kapeiką sužaloję spąstai buvo maži, žvėreliai juose dar ilgai
kankintųsi, kol nugaištų“, - piktinosi savanorė L. Brukaitė.
Anot A. Grybausko, didesnės baudos medžiotojui jis skirti negalėjo, nes
medžiotojas gailėjosi dėl savo poelgio, galiojančių nuobaudų neturėjo.
Už aplaidų spąstų statymą didžiausia numatyta bauda - 250 litų.
„Įstatymuose nėra nurodytas būdas, kaip spąstų statytojai turi
užtikrinti saugumą. Tai - pačių medžiotojų rūpestis“, - aiškino
gamtosaugos pareigūnas.
Nubaustas „Sausinės“ klubo medžiotojas iki šiol nesusisiekė su „Lese“ ir
nepasiūlė atlyginti gyvūno gydymo išlaidų.