Mokslininkai siūlo iškastą gruntą panaudoti kaip statybinę medžiagą ir atkurti jūros bangų negailestingai graužiamą krantą ties Klaipėda. Melnragės paplūdimys šiuo metu labiausiai ardoma Lietuvos kranto dalis. Klaipėdos valdžia neturi pakankamai lėšų, kad ją papildytų smėliu.
„Mums priklausanti pajūrio juosta labai trumpa, tad gal derėtų iškastomis sąnašomis atkurti prarastą žemę? Būtų galima suformuoti, tarkime, pusės kilometro ilgio ruožą ir įrengti poilsio zoną, kuri būtų naudinga ir miestui, ir uostui, ir žvejams”, - pasiūlė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas Saulius Gulbinskas.
Taršą griežtai prižiūrės
Dvejus metus Klaipėdos universiteto mokslininkai tyrė uosto akvatorijos dugną – paėmė grunto mėginius iš tų vietų, kuriose šiuo metu atliekami gilinimo darbai. Suomijos laboratorijoje ištirta cheminė sąnašų sudėtis. Tyrimai parodė, jog paviršinis gruntas užterštas labiau nei manyta. Dalis iškasamo grunto užteršta sunkiaisiais metalais, dioksinais, alavo junginiais. Didesnė teršalų, ypač chromo, koncentracija pastebėta uždarose įlankose ir prie krantinių, akvatorijos dalyje prie „Vakarų Baltijos laivų statyklos“, naftos produktų likučių daugiausiai susikaupė Malkų įlankoje.
Nors kol kas turimais duomenimis, aukščiausios – ketvirtosios klasės užterštumo lygio nėra pasiekta, netrukus Klaipėdos uostas susidurs su rimta problema – kur padėti užterštą gruntą, kurį skandinti jūroje Europos Sąjungos narėms draudžiama.
ES direktyvos įpareigoja šalis nares nuo 2016 metų kasmet vykdyti savo vandenų monitoringą ir neviršyti pačių nustatytų taršos kriterijų. Vyriausybė turės patvirtinti programos priemonių planą, kuris leis iki 2020 metų pasiekti minimalų taršos lygį.
Iškreips konkurenciją?
Mokslininkai sutinka, kad užtikrinti gerą jūros būklę – pagrindinis valstybės uždavinys, tačiau pasiekti ES pageidaujamo nulinio taršos laipsnio esą neįmanoma. Tai galinti būti tik siekiamybė.
S. Gulbinsko manymu, valstybė neturėtų perlenkti lazdos pernelyg uoliai vykdydama ES direktyvas ir nustatydama sau pernelyg aukštus kriterijus. Dėl to gali sumenkti Klaipėdos uosto galimybės rimtai konkuruoti su kitais Baltijos regiono uostais. Rusijos uostai, anot anot jo, aukštos kartelės sau nekelia ir nuolatinės stebėsenos nevykdo, Latvijos uostai tai daro tik kartais, Lenkijos Gdansko uostas taip pat. Tad Klaipėdos uostas, norėdamas išspręsti taršos problemas, turės padidinti rinkliavas atplaukiantiems laivams, nes iš kitur negaus lėšų. „Tai jau valstybės problema“, - teigė S. Gulbinskas.
„Aklas šių reikalavimų vykdymas yra ekonomikos žlugdymas“, - pritarė Uosto direkcijos vadovo pavaduotoja Airida Čėsnienė. Pirma, anot jos, reikia panaikinti taršos šaltinius – tai ir daro Uosto direkcija, statydama naują grunto saugojimo aikštelę pietinėje uosto dalyje, netoli Smeltės pusiasalio. Projekto, kurį įgyvendina Latvijos bendrovė „BGS“ vertė siekia 22 mln. litų.
Užterštas gruntas bus maišomas su teršalus sulipdančiomis medžiagomis, supilamas į geosintetinius maišus ir saugomas vienerius metus. Vėliau jį ketinama panaudoti kaip statybinę medžiagą statant ir rekonstruojant krantines.
Statys naują aikštelę
Europos valstybės yra pripažinusios, jog užterštą gruntą laikyti sandėliuose sausumoje pernelyg brangu ir neefektyvu.
Klaipėdiečius įkvepia pirmieji sėkmingi bandymai panaudoti užterštą gruntą infrastruktūros plėtrai. Tai jau daro Norvegija, Suomija, Švedija, kai kurios pietinės Europos šalys. Panaudojant statybines medžiagas (cementą) iš jo gaminamos plytos, statomi pastatai.
Iki 1963 metų iškastas gruntas buvo gramzdinamas dampinge šalia uosto vartų. Čia nugramzdinta iš viso apie 8 mln. kub m grunto. Tačiau prasidėjus naftos terminalo statybai, palaidotas gruntas pamažu vėl buvo nešamas į uosto kanalą.
Tada nuspręsta dampingą perkelti toliau – iki 1983 –ųjų iškastos sąnašos buvo gramzdinamos kitoje vietoje. Pradėjus statyti tarptautinę perkėlą, žvejai ėmė skųstis, kad gruntas patenka į žuvų nerštavietes. Apsispręsta naikinti šį dampingą, o gruntą laidoti toliau jūroje. Per pastaruosius šimtą metų Baltijoje jau nugramzdinta apie 50 mln. kub m uoste iškasto grunto.
Apie pusė milijono kubinių metrų smėlio iškasto smėlio 2006-ųjų skirta Palangos paplūdimiams pamaitinti.