Moteris sako esanti dėkinga žentui Pranui Butkui – jis su motorine valtimi perplaukia užlietas teritorijas ir nuperka artimiausioje krautuvėje ko reikia.
„Ir vaikus ja nuplukdo į sausumą, tik kad variklis, sako, genda, nes į sraigtą žolės pakliūva. Kur sekliau – dugną užgriebia. Vargas, bet kur dėsies. Reikia šį laiką pergyventi, o prisitaikyti mes jau išmokę, mano šeima čia gyvena nuo 1968 metų“, - savo istoriją pasakojo moteris.
Pagėgių savivaldybės Kucių kaime, jau beveik savaitę atkirstame potvynio vandenų, pasak L. Kundrotienės, nėra ir nebuvo jokios sumaišties, kai staigiai patvino Nemunas ir Gėgė.
„Žinoma, kad nesitikėjome, jog užlies taip staigiai, bet nuostolių dėl to nepatyrėme. Ir gyvulius beveik visi tvartuose turime, šeriame, melžiame, ūkio ruošą atliekame. Kaip įprasta.
Aš dar ir savo kaimyne 71-erių Irena, kuriai vis skauda šoną ir užeina dusulio priepuoliai, pasidomiu, ar nepasidarė blogiau“, - dalykiškai ir paprastai dėsto moteris, šiame krašte sukūrusi šeimą, užauginusi vaikus ir čia sutinkanti gyvenimo rudenį.
Matė ji čia daug ir įvairaus atšiaurumo potvynių, kurie ir neatsargių keliautojų gyvybes yra nusinešę. Tie ir lede įlūždavo, ir užlietuose keliuose tamsoje ribų neįžiūrėdavo ir į patvinusius kanalus įvirsdavo dažniausiai neblaivūs.
Šiemet nelaimių niekas nepatyrė.
Ištvinusio Nemuno ir jo intakų Gėgės, Leitės. Šyšos, Atmatos vanduo slūgsta lėtai, bet, atrodo, nesustabdomai. Vandenų apsupty tebėra 88 sodybos, kuriose gyvena 274 Pagėgių ir Šilutės rajonų žmonės.
Ant užlietos kelio Šilutė-Rusnė atkarpos vanduo iki 19 valandos nuslūgo iki 63 centimetrų lygio.
„Iš viso šeštadienį mūsų perkėla pasinaudojo apie 700 automobilių vairuotojų.“, - lrytas.lt sakė Šilutės kelių tarnybos budintysis darbuotojas Vaidas. Dėl eilių, sako, didelių ginčų nekilo.
„Kuršių marių žiotyse – atvirai tyvuliuoja vanduo, ir jis nėra pakilęs aukščiau, nei rudenį. Atmata gali išplukdyti savo vandenis laisvai, bet ją keli kilometrai aukščiau tvenkia įstrigusi ir kelinta para nepajudinama didžiulė ledo lyčių sangrūda“, - žurnalistei pranešė Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) ekologas Robertas Kubilius.
Jis iki žiočių tris kilometrus, košiant stipriam šiaurės vakarų vėjui, nuo Uostadvario pasroviui krantu nužingsniavo pėsčiomis. Nes jam rūpi įsitikinti, kur ir kokią žalą parkui galėjo padaryti ledonešis.
Dvi didelės ledų sangrūdos – nuo Panemunės geležinkelio tilto iki Gėgės upės ir kita Atmatos upėje tarp Krokų lankos ir Šyšos vis dar kelia grėsmę, kad vanduo gali pakilti vėl.
