Žvelgiant į menkus blyškialapius želmenis ant savo palangės, apima gailestis ir apmaudas. Kukli augalija nė iš tolo nepanaši į vešlų daigų miškelį, želiantį ant kaimynų palangių.
Į dirvą subėriau. Palaisčiau. Ant palangės, regis, šviesu ir šilta. O daigai, jei ir prasikala, menki. Ką darau ne taip? – klausiau patyrusių augintojų.
„Koks bus daigelis, priklauso nuo sėklos kokybės, substrato, apšvietimo, temperatūros, drėgmės ir netgi indo. Be to, sausį ir vasarį sėkloms dygti dar nepakanka natūralaus apšvietimo“, – priminė Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkė Nijolė Maročkienė.
Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo vyresnioji agronomė Rita Maršelienė sako, kad dauguma gėlių gerai sudygsta esant optimaliai 18–24 laipsnių temperatūrai, o sudygusias jas geriau laikyti vėsiau. „Nors sėti dar ankstoka, ant palangės šiemet dar galima spėti pasidaiginti ir mėlynųjų pomidorų“, – šypsojosi augalų pasaulio įdomybes Kaune auginantis Eugenijus Jefremovas.
Reikia ne tik šviesos
„Dažniausios nepatyrusių augintojų klaidos – netinkamas sėjos laikas, ne pagal paskirtį panaudotas durpių substratas.
Taip pat – per žema oro temperatūra sėkloms sudygti (tai labai svarbu šilumamėgėms daržovėms) ir nesilaikant atstumų auginami daigai“, – vardijo Sodininkystės ir daržininkystės instituto daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja N.Maročkienė.
Todėl mokslininkė patarė kokybiškų sėklų dairytis specializuotose sėklų parduotuvėse – kad nereikėtų mokytis iš klaidų ir išradinėti dviračio, verčiau prieš ką nors įsigyjant ir auginant pasikonsultuoti.
Geriau rinktis auginti tik ankstyvąsias ir vidutinio ankstyvumo veisles, kad iki pirmųjų rudens šalnų augalas spėtų subręsti.
N.Maročkienė perspėjo neskubėti berti sėklų į bet kokią žemę. Prieš sėjant reikia pasirūpinti visomis smulkmenomis.
Sėjai būtina pasiruošti
Antai iš užsienio atgabentos daržovių sėklos dažniausiai būna beicuotos – apdorotos ligų sukėlėjus naikinančiais chemikalais. Tuo tarpu prieš sėjant nebeicuotas jas reikėtų pusvalandžiui pamerkti į 1 proc. kalio permanganato tirpalą – tai pagreitins dygimą, apsaugos nuo ligų.
Miesto sąlygomis daigus patogu auginti polimerinėse daigyklose: jas nesunku perkelti, galima naudoti kelerius metus, sutaupoma durpių, vandens, persodinamas daigas patiria mažesnį stresą, geriau prigyja. Tačiau prieš naudojant tokias daigyklas reikia dezinfekuoti kalio permanganato tirpalu.
Taip pat daigo kokybei labai svarbus tinkamas indo dydis. Tarkime, paprikų, pomidorų, agurkų, moliūginių daržovių daigams augti reikėtų 10–12 centimetrų skersmens puodukų.
Šiomis savaitėmis verta apgalvoti papildomo apšvietimo galimybes, mat sausį ir vasarį daigams dar nepakanka natūralios dienos šviesos.
Kas yra paslaptingasis ph?
N.Maročkienė priminė, kad sėklų nepatartina sėti į paprastą daržo žemę – ji supuls, o jauno augalo šaknims pristigs oro.
Geriausia naudoti jau paruoštus substratus, kuriuos prieš naudojant reikia kelioms valandoms paskleisti prasivėdinti, paskui sudrėkinti.
Augalų šaknys lengviau gaus oro, jei į durpes įmaišysime smulkaus žvyro (1 dalis žvyro ir 3 dalys durpių substrato).
Kad daigai sparčiai augtų, reikia tinkamai parinkti substrato rūgštumą.
Daigams augti geriausia, kai pH 6,0 – 6,6.
Salotoms, cukinijoms, aguročiams, melionams, patisonams, moliūgams, arbūzams, agurkams geriausia, kai substrato pH 6,2 – 6,8, saldžiosioms paprikoms, baklažanams, salierams – pH 6,3 – 6,6, pomidorams – pH 6,0 – 6,5, kopūstams – pH 6,5 – 6,7.
Dengti, vėdinti, perkelti
Pasėjus indą būtina pridengti plėvele ir vėdinti – tada sėklos greičiau sudygs. Pasirodžius daigeliams, juos galima perkelti į šviesesnę vietą, o praėjus 5–7 dienoms po sudygimo pernešti ten, kur vėsiau, 12–15 laipsnių šilumos. Tada geriau auga šaknys.
Daigų auginimo trukmė skirtinga. Saldžiųjų paprikų, žiedinių kopūstų, salierų, porų daigai užauga per 50–60 dienų, brokolių, pomidorų, ankstyvųjų kopūstų – vidutiniškai per 45 dienas, agurkų, cukinijų, aguročių, patisonų, moliūgų, salotų – per 25–30 dienų.
Kada ką tiktų sėti?
Jei pomidorai bus auginami šildomame šiltnamyje, juos reikia sėti kovo pradžioje, nešildomame – kovo viduryje, ketinant sodinti lauke – kovo pabaigoje. Paprikas reiktų sėti kovo viduryje, jei bus auginama nešildomame šiltnamyje. Optimali šilumą mėgstančių augalų sėklų dygimo temperatūra 20–25 laipsniai šilumos.
Ketinamus sodinti į nešildomą šiltnamį agurkus reikia sėti balandžio antroje pusėje, o arbūzai, moliūgai, melionai, cukinijos, aguročiai, patisonai sėjami gegužę.
Žemė puodeliuose turi būti drėgna, bet ne šlapia. Jei žemė būna per sausa, augalai pradeda medėti, nukenčia daigų kokybė, o drauge ir derlius. Daigai laistomi retai, bet gausiai, geriausia – pirmąją dienos pusę ir tik šiltu 22–25 laipsnių vandeniu.
Stebuklai reikalauja kantrybės
„Pomidorus sėti iš tiesų dar anksti. Tačiau pavasariop pasėjus, jau šį sezoną galima užsiauginti ir raškyti ne šiaip sau kokių, o mėlynųjų pomidorų“, – kalbėjo ne pirmą dešimtmetį Kaune įvairias retenybes auginantis Eugenijus Jefremovas.
Būtent šis kaunietis pirmasis mūsų mieste iš sėklų išsiaugino pastaruoju metu išpopuliarėjusią saldžiąją žolę steviją, egzotiškąjį dešrų medį, mandarinmedį, kavamedį.
Kavamedis savo vaisius subrandino – E.Jefremovui jau teko gerti ir savo išsiaugintos kavos, o štai kitų retų augalų vaisių dar teks gerokai palaukti: mūsų sąlygomis jie subręsta ir veda vaisius tik po 8–10 metų.
„Nesėdžiu per tą laiką rankų sudėjęs, todėl tiek laukti nenusibosta“, – šmaikštavo augintojas.
Jis užtikrino, kad vienos šio sezono naujovių Kaune, mėlynojo pomidoro, vaisių tikrai nereikės laukti dešimtmečiais. Amerikos selekcininkų išvesta daržovė visais kitais atžvilgiais – įprastas pomidoras, tik retos mėlynai violetinės, baklažaną primenančios spalvos.
E.Jefremovas taip pat turi pasisėjęs baltųjų agurkų, baltųjų, žaliųjų, geltonai raudonų pomidorų. Su šiuo augintoju konsultuojasi nemažai retenybes auginti pamėgusių Kauno daržininkų.
Pašnekovas pastebėjo, kad sunkmetis šiek tiek pakeitė sodininkų įpročius: pastaraisiais metais labiausiai ieškoma daržovių sėklų ir kur kas mažiau auginama gėlių.
Svarbi kiekviena smulkmena
VDU Kauno botanikos sodo gėlininkystės mokslo sektoriaus vyresnioji agronomė R.Maršelienė menkstančios gėlių paklausos nepastebi.
Ji sako, kad butuose gyvenantys gėlių mėgėjai gali sėkmingai išsiauginti vienmečių gėlių ir ant palangės.
„Tačiau augalų pasaulyje smulkmenų nėra“, – sakė specialistė.
Štai negalima pamiršti, jog vieni gėlių daigai sudygsta šviesoje, kiti – tamsoje. Pastaruosius reikėtų pridengti juoda agroplėvele.
Dauguma vienmečių gėlių gerai sudygsta esant 18–24 laipsnių temperatūrai. Dažniausiai žemių mišiniai gėlėms daiginti ruošiami iš lapinės, durpinės žemės ir smėlio (santykiu 2:1:1). Daugeliui gėlių tinka neutralūs mišiniai, o štai begonijoms reikia rūgščios dirvos.
Daiginant gėles laikomasi tos pačios taisyklės, kaip ir daržoves: iki sudygimo vazonėliai gali būti šiltesnėje patalpoje, o sudygę laikomi vėsiau – gėlės bus sveikesnės, tvirtesnės. Šiltoje patalpoje, ypač jei dar stigs ir šviesos, augalai ištįs, bus silpni ir neišvaizdūs.
Ypatingo elgesio reikia su labai smulkiomis sėklomis. Jos beriamos ant dirvos paviršiaus, neužberiamos žeme, tik lengvai prispaudžiamos. Laistomos labai atsargiai, purkštuvu, silpna srove.
Auginant balkone reikia atidžiai stebėti temperatūrą – staigūs ir dideli temperatūrų pokyčiai daigus gali sunaikinti.
Berti sėklų verčiau neskubėti
Šildomuose šiltnamiuose galima sėti anksti, o nešildomuose – šalčiui atsparius augalus: grakščiąją guboją, puikiąją godeciją, didįjį žioveinį.
Ilgos vegetacijos vienmetes gėles reikia sėti namuose (arba šiltnamyje) ir, atšilus orams, paaugusias pasodinti lauke.
Jeigu šias gėles sėsime lauke, jos nespės užaugti, trumpai žydės arba nespės pražysti.
Vasarį ir kovą sėjamos gumbinės begonijos, tikrieji Šabo gvazdikai, paprastoji lobelija, raudonžiedžiai šalavijai, darželinė petunija, celiozijos, laipiojančioji kobėja, stambiažiedė portulaka, darželinės verbenos.
Kovą ir balandį sėjami drėgmės pertekliaus nemėgstantys meksikiniai žydrūniai, didieji žioveiniai, kininiai gvazdikai, siauralapė kochija, pilkoji leukonija, vienmetis flioksas, serenčiai.
Nepatyrusiems reikia patarimų
Rasa Dovidavičienė
Bendrovės „Sėkluva“ direktoriaus pavaduotoja
„Pradedantiems augintojams patariame įsigyti hibridinių veislių sėklų, kurioms reikia mažiau priežiūros. Pirmiausia visada atkreipiame dėmesį į sėklų daiginimo vietą. Mat dažniausiai kauniečiai sėklas planuoja daiginti ant palangių. Tačiau pamatavę šioje vietoje temperatūrą, pamatytume, kad palangė – neretai pati vėsiausia kambario vieta.
Populiariausios vasarį sėjamos daržovės – paprikos ir salierai. Sėjant salierus nevalia jų užberti žeme. Smulkias jų sėkleles reikia tik švelniai prispausti.
Sėkloms dygti reikia šilumos. Nuo drėgmės ir šalto oro jos paprasčiausiai sutrūnys. Tad daigyną būtina pridengti plėvele ir laikyti arti radiatoriaus.
Smulkesnėms sėkloms tinka smulkus substratas. Jei matome, kad žmogus nepatyręs, visada patariame.“