Sudraskytus ar mirtinai sužalotus šunis iš ryto rado Alizavos seniūnijos Gumbelių kaimo, Kupiškio seniūnijos Didžprūdžių, Ožkinių, Dumbliūnų kaimų gyventojai. Dingo ar buvo sudraskyti penki šunys. Pastarosios Kupiškio seniūnijos gyvenvietės yra kaimynystėje, taigi gali būti, kad per kiemus perėjo tie patys plėšrūnai. Kaimo žmonės yra įsitikinę, kad taip plėšikauja vilkai, ieškantys lengvo grobio, taip tvirtina ir medžiotojai, matę sniege paliktus pėdsakus, sudraskytus keturkojus kiemo sargus.
Didžprūdžiuose gyvenanti Laima Keršulienė „Ūkininko patarėjui“ pasakojo patyrusi šoką, kai pagal sniege likusias dideles pėdas ir grobio vilkimo pėdsakus ant tvenkinio ledo atrado tik pavadėlį ir puotos likučius.
„Mažutis taksiukas Sprigtas buvo mūsų numylėtinis, ryte pirmas iš būdos išlįsdavo pasitikti, o tą rytą – tyla. Grįždama iš pieninės, sunerimau, pradėjau visur dairytis, ieškoti. Grandinę nuo būdos radau ištemptą, odinį pavadėlį nutrauktą. Aplink gyvenamąjį namą, tolėliau už klojimo visur pripėduota ir nueita tvenkinio link. Net negera pasidarė iš tolo ant ledo pamačius juoduojant kažką, varnas kranksint.“
Pasak L. Keršulienės, tokių atsitikimų čia nėra buvę ir senesni žmonės neatsimena, kad kam užkliūtų prie būdos pririšti šunys. Sodyba yra pačiame gyvenvietės centre, arti nėra nei miško, nei krūmynų. Savo kiemsargio po tos pačios nakties neberado Didžprūdžių gyventoja Genovaitė Pirtinienė, papjautą savąjį atrado Dumbliūnų kaimo gyventojas Petras Žekonis. Netekusi vienintelio kiemsargiuko, L. Keršulienė sakė gausianti pirkti kitą šunį, bet dabar jau pasidarysianti aptvarą, gal ten neįsibraus vilkai. Vien mintis apie tokias naktines viešnages kelia šiurpą...
Kaimo žmonės apie savo bėdas pasiguodė vietos medžiotojams, bet šie tikina nieko negalį padaryti. Ne vien todėl, kad medžioti vilkų nebegalima, juk bent pagąsdinti būtų pravartu.
„Kur dabar reikėtų jų patykoti, kaip žinoti, kur jie išlįs?“, - svarstė užkalbintas Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos rajono skyriaus medžioklės žinovas Bronislovas Juodviršis.
Draugijos skyriaus valdybos pirmininkas Bronius Domža teigė, kad dabartinė situacija yra nevykusios vilkų medžioklių reguliavimo sistemos pasekmė.
Prieš kelerius metus, paklusus vilkų mylėtojams, buvo apribotos medžioklės, sumažinti limitai vilkams sumedžioti. Medžiotojai jau tada kalbėjo, kad sulauksim bėdų.
„Aš pats šią žiemą Šimonių girios pelkynuose, sniege, esu matęs gausių šeimynų, po 6 ar 7 žvėris, pėdsakų. Vasarą durpininkai pelkėse Šepetoje matydavo ne pavienius plėšrūnus, o gausias vilkų šeimynas. Jų pagausėjo ir dabar jie drąsūs. Neseniai juos skaičiavome: tikrai rajono miškuose, pelkynuose jų gali būti arti 40. Suprantu kaimo žmones, pavasarį reikės gyvulius išvaryti ant žolės, tai ko galima tikėtis?“
Vilkų globėjų, „Baltijos vilko“ asociacijos viešai šia tema paskelbti komentarai, pasak B. Domžos, skamba kaip absurdas, pasityčiojimas: „Esą, gal čia valkataujantys šunys kalti, neįrodyta, kaimiečiams siūloma pasidaryti voljerus šunims apsaugoti. Jeigu vilkai drąsiai ateina į kiemus, į gyvenvietes, prie pat durų slenksčio, kur žmonėms kraustytis, į tuos pačius voljerus?..“
Anot pašnekovo, susidariusi situacija turėtų būti nagrinėjama rimtai ir iš esmės.
Jeigu valstybė taip griežtai reguliuoja, draudžia, riboja medžiokles, saugo plėšrūnų populiaciją, tai ir atsakomybę už pasekmes privalo pati prisiimti, o ne palikti gyventojus natūraliai atrankai, kas ką įveiks... Medžiotojų vadovas teigė turintis vilčių, kad naujasis aplinkos ministras įsigilins rimčiau į susiklosčiusią situaciją ir priims sprendimus. Galbūt jie palies tik problemiškus regionus, kur yra vilkų itin pamėgtos vietovės, ir tai jau būtų žingsnis į visų sutarimą.
O kol kas į situaciją žvelgiama biurokratiškai, kaip esame įpratę: kas už rankos nepagautas arba šiuokart už uodegos nesučiuptas, tas ne nusikaltėlis, o aukų išgyvenimas – jų pačių reikalas.
LMŽD Kupiškio skyriaus nuotrauka
Kaimo gyventojai savo kiemuose renka šunelių liekanas, o „gamtos mylėtojai“ nukentėjusiesiems nuo plėšrūnų pataria patiems slėptis voljeruose...