Vilnius kentės nuo bebrų. Tokią išvadą daro vilniečiai, gyvenantys netoli Neries ar Vilnios, kasdien matydami šių gyvūnų krečiamas eibes.
Bebrų medžioklės aplinkosaugininkai nusprendė nepratęsti atsižvelgdami į visuomenės nuomonę. Esą kai šių gyvūnų patelės laukiasi palikuonių, būtų nehumaniška jas naikinti. Bebrų medžioklės sezonas trunka nuo rugpjūčio 1-osios iki balandžio 15-osios.
Upėje – pilna rąstų
Belmonto gatvėje gyvenantis Jevgenijus prisiminė, kaip darbininkai praėjusių metų rudenį tvarkė Vilnios šlaitus.
„Jie statūs, nelengva buvo. Bet žmonės ne tik išpjovė sausuolius, menkaverčius medžius, bet ir iš upės ištraukė rąstus, kurių privertė bebrai. Ir ką matau šį pavasarį? Upėje vėl pilna bebrų nugraužtų medžių. Nepraėjo nė pusė metų – ir vėl netvarka”, – piktinosi Jevgenijus.
Bebrai atklysta net iki Šv.Onos bažnyčios. Šalia jos į Vilnią buvo įverstas šių gyvūnų nugraužtas uosis.
Kenčia ir Užupis
Bebrai kelia nerimą ir Užupio gyventojams.
Netoli Užupio tvenkinių Vilniuje įsikūrę gyventojai su nerimu dairosi į dar rudenį bebrų išvartytus storus medžius.
Jie baiminasi, kad netrukus graužikai išpuoselėtai aplinkai pridarys dar daugiau bėdos.
„Anksčiau Užupyje bebrų nebuvo. Tačiau rudenį pastebėjome jų išvartytus medžius.
Įdomu, kas čia dėsis netrukus, kai bebrai ims ieškoti ėdesio”, – svarstė Aukštaičių gatvėje gyvenantis vilnietis Donatas Stragūnas.
Bebrai medžius verčia ne tik į Vilnią, bet ir į Nerį. Daugiausia jų – prie Vingio parko.
Gali duoti ir naudos
Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, bebrai nėra neįprasti Vilniui gyvūnai. Tačiau jų gyvenimas mieste skiriasi nuo bebrų, kurie gyvena toliau nuo žmonių.
Vilnioje ar Neryje gyvenantys bebrai nestato namų. Jie kasasi urvus upių šlaituose.
Intensyviausiai bebrai medžius graužia rudenį, rugsėjį ir spalį.
Pavasarį nutirpus ledui bebrai vėl pasileidžia į pakrantes.
S.Paltanavičiaus manymu, bebrai sostinei gali būti ne tik žalingi, bet ir naudingi. Jie praretins Vilnios pakrantes, apžėlusias žilvičiais ir uosialapiais klevais.
