„Kormoranai, kaip ir kiti laukiniai paukščiai, yra saugomi visoje Europos Sąjungoje, todėl jų naikinti negalime. Turime galimybę tik reguliuoti jų populiaciją“, - portalui lrytas.lt sakė Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėja Lina Čaplikaitė.
Ji pripažįsta, kad kormoranų kaimynyste nepatenkinti žvejai, žuvų augintojai ir miškininkai. Kormoranų lizdavietėse nuo paukščių išmatų išnyksta beveik visa augmenija, žūsta medžiai. Tačiau išnaikinę kormoranus lietuviai gali sulaukti priekaištų iš Briuselio.
Šis paukštis nuo seno gyveno Lietuvoje, tik vienu metu buvo išnykęs.
Stabdyti kormoranų populiacijos augimą bus ir toliau bandoma keliais būdais.
Pušų ir eglių viršūnėse bus keliamos įvairių formų ir spalvų vėliavėles, kaspinai. Kiaušinius perintys paukščiai bus baidomi garsiniais signalais, naktį bus naudojamos petardos.
„Kormoranų populiaciją Juodkrantėje bandome reguliuoti jau kelerius metus. Pirmieji metai nebuvo labai sėkmingi, mes daugiau eksperimentavome. Praėjusiais metais labai pasiteisino petardų naudojimas, todėl paukščių populiacija sumažėjo“, - pasakojo Aplinkos ministerijos atstovė.
Paukščiai baidomi tam, kad jie išsigandę paliktų lizdus ir padėti kiaušiniai atšaltų.
Baidydami kormoranus specialistai tuo pačiu metu turės apsaugoti kitus kolonijoje perinčius paukščius: baltuosius ir pilkuosius garnius, karvelius uldukus.
Elektrėnuose bus bandoma sumažinti Garnių salos koloniją, Zarasų rajone - Drūkšių ir Lukšto ežerų kolonijas, Šilutės rajone - Briedžių salos koloniją, Neringoje – Juodkrantės koloniją.
Juodkrantėje gyvena trys ketvirtadaliai Lietuvos kormoranų. Jie minta žuvimi iš Kuršių marių. Kitos kolonijos maitinasi tvenkiniuose auginama žuvimi.