Mįslė: iš kur paupyje šiukšlynas?

Šeštadienį vyksiančios akcijos „Darom” metu vėl bus surinkta tonos šiukšlių iš pamiškių, pievų, paupių. Dažnam akcijos talkininkui galva neišneša, kodėl reikia šiukšles pilti gamtoje, o ne į konteinerius?

„Skausmingi procesai. Labai skausmingi. Daug priežasčių, kodėl žmonės teršia savo aplinką ir gamtą.

Viena svarbiausių – kad apie tai nekalbama mokyklose”, – lingavo galva etnologas 72 metų Libertas Klimka, Vilniuje gyvenantis jau 66 metus.

Neries pakrantė nuo Šilo tilto Antakalnio link galėtų būti puiki vilniečių poilsio vieta.

Tačiau kas keliasdešimt metrų išdėstytų dvokiančių šiukšlių konteinerių aikštelės, o šalia jų jau sąvartynais virstančios padangų, medžių šakų, statybinių atliekų krūvos verčia P.Vileišio ir kitų aplinkinių gatvių gyventojus šalintis šios pakrantės.

Nors, atšilus orams, čia vis tiek poilsiauja motinos su vaikais.

Ne ką gražesnis vaizdas visai arti upės – medžiais apaugusiose pakrantėse, kur gausu šaltinių, iš kurių vilniečiai pasisemia vandens, taip pat pilna šiukšlių ir įvairiausių atliekų.

Kitoje Neries pusėje – vaizdingoje Žirmūnų pakrantėje – paveikslas dar graudesnis. Užutėkyje, kur lenkų okupacijos laikais buvo pastatyti keli privatūs namai, jau reikia bristi per šiukšles. Jų gausu ir prie vandens, ir aukščiau, tarp medžių bei žydinčių krūmų.

„Su sūnumi čia pasivaikščioti atvažiuojame kas dieną ir matau, kad šiukšlių ne mažėja, bet tiktai daugėja.

Deja, per tas akcijas „Darom” jas renka ne tie, kurie šiukšlina, o tie, kurie nešiukšlina.

Aš ir be tų akcijų kartais, pasiėmęs maišą, aprenku šiukšles”, – kalbėjo su mažamečiu sūnumi Neries pakrante Žirmūnų pusėje saulėtą popietę vaikščiojęs Donatas Noreika.

Pasak jo, tokie jau laikai – tenka gyventi ne tik su tais ir tarp tų, kurie kasdien „dirba” prie šiukšlių konteinerių, bet ir tarp tų, kurių išsiauklėjimas neleidžia suprasti, kad privalu susirinkti savo šiukšles.

„Praėjusį sekmadienį su anūku buvome nuvažiavę pailsėti prie Neries už Naujosios Vilnios. Tai, ką pamatėme pakrantėje, buvo baisu!

Pirmiausia turėjome susitvarkyti aikštelę, surinkti šiukšles, nes paleisti pabėgioti vaiką tiesiog bijojome.

Surinkome kelis maišus įvairių šiukšlių. Užrišome ir palikome, nes nepajėgėme parsivežti į Vilnių. Tikiuosi, kad komunalininkai juos surinko”, – apie poilsiavimo ypatumus Vilniaus priemiestyje „Sostinei” pasakojo Žirmūnų gyventoja ponia Irena.

Etnologo L.Klimkos nuomone, vaikus padoraus elgesio reikia mokyti dar šeimoje, mokykloje.

„Deja, dabar aplink jaučiamas baisus susvetimėjimas, kai žiūrima tik savo daržo, visiškai nepaisant visuomeniškumo.

Tokį žmonių požiūrį lėmė ir sovietmetis, ir įsigalintis kraštutinis liberalizmas bei individualizmas. Visa tai kaupėsi, kaupėsi ir dabar matome siaubingus rezultatus”, – apgailestavo žinomas etnologas.

Jis įsitikinęs, kad akcijos „Darom” – tik vienkartiniai renginiai, kurie ateityje nieko neduos.

„Kadangi esu ir pedagogas, tai, mano galva, mokyklose vaikai turėtų būti auklėjami visai kitaip.

Pastaraisiais metais, o gal ir dešimtmečiais, nebegirdėti, kad mokyklose moksleiviai gražintų aplinką, sodintų medelius.

Kitaip tariant, kad jiems būtų skiepijamas visuomeniškumas ir aplinkos tausojimo supratimas. Mokytojai atidirba per savo pamokas ir uždaro klasių duris”, – dėstė L.Klimka.

Jis prisiminė laikus, kai Vilniuje už numestą gatvėje saldainių popieriuką vaikai kaipmat praeivių būdavo sudrausminami: „Mes su bendraamžiais jaunystėje didžiuodavomės, koks Vilnius švarus miestas, jau nekalbant apie gamtą.

O dabar gatvėse galima daryti ką tik nori. Niekas net nepastebės ir nesudrausmins.

Neseniai keliems jaunuoliams bandžiau skverelyje pasakyti, kad nedera tuščių butelių mesti per petį, tai jie atrėžė neva taip kuriantys darbo vietas valytojams. Aš buvau išmuštas iš vėžių.”

L.Klimka taip pat įsitikinęs, kad žmonių visuomeniškumą labiau ugdytų ne kartą per metus rengiamos akcijos „Darom”, o bendruomenių kūrimas miestų gyvenamuosiuose rajonuose, daugiabučiuose namuose, jų kvartaluose ar individualių namų gyvenvietėse.

Vilniaus policijos Ekolologijos ir teisės pažeidimų skyriaus Prevencijos grupės vadovas Miroslavas Pažusinskis, vertindamas apgailėtiną situaciją vaizdingose Neries pakrantėse, kažkodėl bandė tai pateisinti: „Tos šiukšlės ir atliekos dar pernykštės.”

Paklaustas, ar pavyksta sučiupti tuos šiukšlintojus, pareigūnas pridūrė: „Kartais pasiseka juos pagauti.”

Už šiukšlinimą viešosiose vietose gresia įspėjimas arba bauda iki 2000 litų.

Kiek baudų per metus Vilniuje skiriama už šiukšlinimą, M.Pažusinskis patikslinti negalėjo: „Labai daug. Tačiau ne tiek daug jų miestiečiai sumoka. Baudas išsireikalauti – jau ne mūsų, o Mokesčių inspekcijos reikalas.”

Viešąją tvarką ir ekologiją mieste prižiūrintys pareigūnai kartais surengia reidus, tačiau, anot M.Pažusinskio, daugiausia informacijos apie šiukšlintojus gaunama iš vilniečių, kurie neapsikentę dėl netvarkos skambina į policiją.

86 metų

Vilniaus universiteto Jidiš instituto darbuotoja

„Kai mes su šeima prieškariu gyvenome Pylimo g. 33, mūsų kiemsargis su žmona ne tik idealiai sutvarkydavo namo kiemą, bet ir dalyvaudavo gyventojų šeimų šventėse.

Pagrindinėse Vilniaus gatvėse buvo ideali tvarka. Jas kiemsargiai lyg savas tvarkydavo kiekvieną rytą. Beje, visiems miesto kiemsargiams už darbą algas mano vaikystės laikais mokėdavo namų savininkai ir gyventojai.

Tiesa, senamiestyje, kol nebuvo nutiesta kanalizacija, tvarka nebuvo tokia pavyzdinga kaip centre. Tekdavo laukti lietaus, kad būtų nuplautos ir specialiais grioveliais nutekėtų gyventojų pilamos atliekos.

Viena mėgstamiausių vilniečių poilsio vietų prieškariu buvo Vingio parkas, kur būdavo galima pasimėgauti nuostabia gamta – gėlynais ir medžiais. Parkas taip pat būdavo kruopščiai prižiūrimas.

Nuo centro ar kitų miesto dalių į Vingio parką miestiečiai traukdavo pėsčiomis ir tikrai nereikėdavo raukytis, kaip dabar, dėl šiukšlinų ir netvarkingų apylinkių.”

Gegužės 11 dieną Vilniuje ir visoje Lietuvoje šeštą kartą vyks akcija „Darom”. Jos metu visame mieste bus įsteigta 80 tvarkymo taškų, pažymėtų specialiais stulpeliais.

Talkininkams bus išdalyta 25 tūkst. specialių raudonų maišų šiukšlėms rinkti.

Iš numatytų vietų šiukšles po akcijos planuojama išvežti per penkias dienas.