Į prokuratūrą kreipėsi vienas klaipėdietis. Jis teigė, kad daugelį metų mažus ir suaugusius Lietuvos jūrų muziejaus lankytojus linksminęs jūrų liūtas Piratas per anksti nugaišo dėl prastos priežiūros ir darbuotojų aplaidumo. Esą jis buvo laikomas karantino baseine kartu su savo palikuonio motina, o ten visiems trims buvo per mažai vietos.
Piratas nugaišo prieš porą savaičių. Iš pradžių manyta, kad jis paprasčiausiai paseno, bet paaiškėjo, kad jį pražudė liga – tarp širdies ir plaučių išvešėjęs auglys.
Vidutinis jūrų liūtų amžius – 25 metai. Piratui buvo 23-eji.
Maždaug 800 kilogramų sveriantis beveik 3 metrų ilgio jūrų liūtas į atvirą cirko areną muziejuje pritraukdavo daugybę žmonių ir užkrėsdavo juos gera nuotaika.
Piratas mokėjo nosimi sukti ir gaudyti lankus, atmušinėti kamuolius, mėtyti juos į krepšį, švilpti švilpuku ir net bučiuotis su treneriu. Tačiau labiausiai mėgo miegoti. Į rytines repeticijas jūrų liūtą kartais tekdavo ilgai žadinti.
Jau porą metų Piratas arenoje nepasirodydavo. Muziejaus darbuotojai juokaudavo, kad išlydėjo Piratą į užtarnautą pensiją.
Pernai vasarą Jūrų muziejuje pasaulį išvydo šiaurinių jūrų liūtų jauniklis – tam prireikė net penkerių metų pastangų. Jo tėvai – Piratas ir dešimt metų jaunesnė Markizė.
Saugomi gyvūnai
Šiauriniai jūrų liūtai – saugoma gyvūnų rūšis, įrašyta į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos ir Rusijos raudonąsias knygas.
Šie gyvūnai pavadinami jūrų liūtais dėl ilgų, aplink kaklą augančių plaukų, kurie kartais siekia net 25 centimetrus ir primena sausumos liūtų karčius.
Jūrų liūtai gyvena šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje prie Kamčiatkos, Kurilų ir Komandoro salų.
Iš prigimties jūrų liūtai – plėšrūs gyvūnai, todėl juos treniruojant reikia būti itin atidiems ir budriems.
