Lietuvoje viešai plačiajai visuomenei jau pasiekiama
internetinė Baltųjų gandrų lizdų duomenų bazė (adresu
https://ecogis.ekoi.lt/ciconia). Joje pateikiama informacija apie
daugiau nei 21 tūkst. lizdų, užregistruotų 2009-2010 metais
Lietuvoje vykdytos baltųjų gandrų lizdų apskaitos metu.
Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijoje
sukurtoje duomenų bazėje galima atlikti vietovės paiešką visoje
šalyje tiek pagal adresą, tiek pagal koordinates, žemėlapyje
pateikiant visų baltųjų gandrų lizdų vietas. Galima peržiūrėti šių
lizdų nuotraukas - jų daugiau nei 100 tūkst., taip pat galima
išsisaugoti dominančių vietovių nuorodas siekiant peržiūrėti jas
vėliau.
Labai svarbu, kad duomenų bazėje įdiegta pranešimų teikimo
funkcija, todėl bazės lankytojai gali teikti pranešimus apie naujai
sukrautus baltųjų gandrų lizdus, paukščių perėjimą jau žinomuose
lizduose, apie sunykusius, išvirtusius ar kitaip sunaikintus lizdus
ir kt.
Kas neturi prie namų perinčių baltųjų gandrų, turi puikią
galimybę jų „šeimyninį“ gyvenimą tiesiogiai stebėti specialių
transliacijų dėka. Jų Lietuvoje veikia net trys: www.ciconia.lt,
Naisių vasara svetainėje ir buvusio žemės ūkio ministro Kazio
Starkevičiaus internetiniame puslapyje.
Nors pavasaris buvo palyginti vėlyvas, įprastu laiku atskridę
gandrai perėti pradėjo įprastais terminais. Šiuo metu, kaip ir
kasmet, tėvams prasideda didžiųjų šeimyninių rūpesčių metas.
Stebint iš šalies veiksmas lizduose tampa įdomesnis, dinamiškesnis
- gandrai jau „nuobodžiai“ nebetupi ant kaušinių, o maitina
jauniklius ar stovėdami sudaro šešėlį, kad jaunikliai išvengtų
saulės sukeliamos vasariškos kaitros.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais -
Gamtos tyrimų centru (GTC) ir elektros skirstomųjų tinklų operatore
AB LESTO - gali pasidžiaugti ketverius metus vykdyto ir sėkmingai
užbaigto ES aplinkos finansinės programos „LIFE+“ bei Aplinkos
ministerijos finansuoto projekto „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia)
apsauga Lietuvoje“ rezultatais. Jo metu gandrams iškelta net 3200
dirbtinų platformų ant elektros linijų stulpų, o LOD įrengė 500
lizdaviečių ant pastatų stogų, taip pat sutvarkė 20 gandralizdžių
medžiuose. Daugelyje jų jau įsikūrė gandrų šeimynos.
Pasak ornitologų, šios priemonės labai svarbios, kadangi
kompensuoja lizdaviečių trūkumą nykstant seniems, aukštais medžiais
apsuptiems tradiciniams kaimams, kuriuose perėdavo didžioji šios
Lietuvos nacionaliniu paukščiu laikomos rūšies, populiacijos dalis.
Tikimasi, kad šiais metais visos gandrų poros rado tinkamas
perėjimui vietas, todėl turėtų sumažėti kovų dėl gandralizdžių, kai
net išmėtomi sudėti kiaušiniai ar jaunikliai. Manoma, kad sumažės
ir dykinėjančių, neperinčių gandrų skaičius.