Šis ministro įsakymas įsigalios artimiausiu metu, kai tik bus paskelbtas „Valstybės žiniose“.
Aplinkos ministerijos pavedimu regionų aplinkos apsaugos departamentai kreipėsi į medžiotojų būrelius ir klubus ir rekomendavo sumažinti šernų bandas, ypač pasienio su Baltarusija ir Rusija zonose.
Lazdijų, Druskininkų, Varėnos, Šalčininkų, Vilniaus, Švenčionių ir Ignalinos rajonuose medžioklės plotus turintys būreliai prašomi suaktyvinti šernų medžiokles. Taip pat visiems medžiotojams primenama, kad medžiojant šernus privalu griežtai laikytis nustatytų veterinarinių reikalavimų.
Aplinkos ministerija prašo ne tik medžiotojų, bet ir visų gamtos mylėtojų, miško lankytojų atkreipti dėmesį į šernų sveikatos būklę, o pastebėjus bent menkiausius užkrečiamosios ligos požymius pranešti regionų aplinkos apsaugos departamentams ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Kadangi gydymo nuo maro nėra, sergantys šernai turi būti sunaikinti. Pastebėjus nugaišusį šerną, apie tai taip pat būtina skubiai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir aplinkosaugininkams.
Rizika ligai plisti yra labai didelė, nes afrikinio kiaulių maro virusas ilgai išlieka gyvybingas kraujyje, išmatose ir audiniuose, jis gali būti perduotas gyvūnų kontakto metu, be to, jį gali platinti erkės. Mūsų šalyje šernų populiacija yra labai gausi, todėl bet kokia užkrečiama liga tarp jų gali labai greitai ir lengvai išplisti.
„Jau turime karčią ir skaudžią patirtį, kai prieš 20 metų, 1994-1996-aisiais, nuo siautusio maro šalyje krito daugybė šernų - kai kuriose vietovėse net daugiau kaip 80 proc. Tai rodo, kaip greitai liga plinta ir kokia grėsmė gali kilti kiaulininkystei, o kartu ir mūsų ekonomikai“, - sako aplinkos ministras V. Mazuronis.
Viena svarbiausių prevencijos priemonių šernams nuo maro apsaugoti - sumažinti jų populiaciją.