– Ar nėra pavojaus, kad „Žvejybos rojus” virs tik pažadų ir neišsipildžiusių vilčių rojumi? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo aplinkos viceministro Lino Jonausko.
– Šiame projekte numatoma, kad žmonės galės smagiai ilsėtis prie gražių ežerų, upių ir dar pasigauti žuvų. Ten turėtų būti taip gausu žuvų, kad žvejai norėtų atvykti ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
Mokslininkų duomenimis, dabar ežerai Lietuvoje gerokai nustekenti, todėl Aplinkos ministerija šiemet nusprendė pirmą kartą imtis žuvų įveisimo. Anksčiau tai darydavo tik Žemės ūkio ministerija. Mes iš žvejų mėgėjų renkamus pinigus ėmėme naudoti žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Tam skyrėme 1,15 mln. litų.
Vis dėlto barstydami po trupinėlį pinigus po visą Lietuvą greitai aiškaus efekto nepasieksime. Todėl nusprendėme, kad reikėtų koncentruotai žuvų įleisti į dviejų savivaldybių vandens telkinius, o tai leistų šių rajonų ekonomikoms sukurti dar ir pridėtinę vertę plėtojant turizmą.
– Tačiau ypač užsienio turistams pritraukti nepakanka vien gerų norų – reikia ir rinkodaros, reklamos. Ar pakaks tokiam sumanymui pinigų?
– Kalbamės su verslininkais, įvairiomis asociacijomis, Turizmo departamentu, kuris itin aktyviai prisideda prie šio projekto.
Savivaldybėms tai būtų labai naudinga. Jos ir pačios tai supranta, todėl dalyvauti projekte panoro net 22 savivaldybės, bet mums teko atrinkti dvi, kurios išsiskiria didžiausiu mėgėjiškos žvejybos potencialu.
– „Žvejybos rojui” žadate skirti 300 tūkst. litų. Ar tai ne per menki pinigai rimtam projektui?
– Po 300 tūkst. litų ketiname skirti ir Molėtams, ir Zarasams. Vadinasi, 600 tūkst. litų kasmet. Žuvų ištekliai bus atkuriami ne vienus metus.
Specialistai apskaičiuos, kiek laiko prireiks, kad pasiektume numatomą žuvų normą.
Labai svarbu, kad ežeruose būtų ir kuo įvairesnių žuvų. Mokslininkai yra ištyrę, kur kokioms žuvims veistis geriausios sąlygos. Vienas ežeras gali būti tinkamesnis karpiams, antras – lydekoms, trečias – sterkams. Atitinkamai ir bus įveisiamos žuvys.
– Tačiau ar nekils pavojaus, kad dirbtinai pagausinus kurios nors vienos rūšies žuvų išteklius bus pažeista ekologinė pusiausvyra, pavyzdžiui, lydekos suris visus karpius?
– Ne, tai negresia. Žinome kiekvieno vandens telkinio savitumą, žuvų išteklių atkūrimo normas ežere pagal jo ekosistemą nustatys mokslininkai.
Greičiau įžvelgčiau pavojų, kad žuvų mailius nenukeliautų ne pagal tikslą. Todėl šį procesą ketiname griežtai kontroliuoti.
– Kaip šis projektas atsilieps Molėtų ir Zarasų rajonuose ežerus išsinuomojusiems, versline žūkle užsiimantiems žmonėms?
– Verslinės žūklės ežerų į „Žvejybos rojaus” žemėlapį neįtrauksime. Jų nuomininkai yra įsipareigoję rūpintis ir žuvų ištekliais juose. Tačiau kai kurie ežerus išsinuomoję asmenys patys nori dalyvauti mūsų projekte. Galėsime pasirašyti su jais sutartis ir bendradarbiausime, bet tuomet nuomininkai turės prisiimti didesnius negu minimalūs įsipareigojimus gamtai.
Kyla daug abejonių
Dainius Pumputis
Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos pirmininkas
„Esame išsinuomoję ežerų, suplanavę savo veiklą ne vieniems metams, bet su mumis nebuvo kalbama apie „Žvejybos rojų”. Labai abejoju projekto nauda. Ar neteks mums ir mūsų darbuotojams eiti į Darbo biržą? Neaišku, kaip bus dėl mūsų nuomos sutarčių, kas atlygins nuostolius.
Verslinė žvejyba nenusiaubia ežerų. Priešingai, rūpinamės ekosistema, žuvis gaudome ne plėšikiškai, o tik pagal nustatytas normas, leidžiame mailių į ežerus.
„Žvejybos rojui” žuvims įveisti bus skiriama 300 tūkst. litų. Bet versline žvejyba užsiimantys žvejai panašiai ir išleidžia įžuvindami savo ežerus.
Žuvų ežere negali būti daugiau, nei leidžia gamta. Galima jų prileisti daugybę, bet išliks tiek, kiek reikia ekosistemai. Kita vertus, ją nesunku ir pažeisti, jei bus per daug įveista kurios nors vienos rūšies žuvų.
Nesame nusiteikę prieš pačią „rojaus” idėją, bet viską reikia daryti su galva. Šiam projektui reikėtų atrinkti atskirus, niekam neišnuomotus, vaizdinga gamta išsiskiriančius vandens telkinius ir pasižiūrėti, kas išeina, bet neatiduoti visų Molėtų ir Zarasų ežerų į vienas rankas, kad ten šeimininkautų nežinia kam atstovaujantys žvejai mėgėjai.”
