1,7 milijono litų vertės Nevėžio valymo projektas, finansuojamas iš ES lėšų, žlugo net neįpusėjęs, rašo „Lietuvos rytas“.
Valdininkai suprato, kad daugiau kaip 300 tūkst. litų, skirtų projektui parengti, jo ekspertizei, pasirengimo darbams, buvo išleista be reikalo.
Pasirodo, 34 tūkstančių kubinių metrų dumblo, kurį buvo planuojama pašalinti iš upės, nėra nė kvapo.
Ekspertai savo parengtame projekte tvirtino, kad dviejų kilometrų Nevėžio ruože yra vidutiniškai 80 cm storio dumblo sluoksnis.
Tačiau paaiškėjo, kad tokie specialistų teiginiai neatitinka tikrovės.
Kur dingo per dešimtmečius ir gal net šimtmečius Nevėžyje kaupęsis dumblas? O gal jo visai nebuvo ir įspūdingi ekspertų skaičiai išgalvoti?
Dabartinis Nevėžio valymo projekto vadovas, Panevėžio savivaldybės Ekologijos skyriaus vyresnysis specialistas Valdas Mačikėnas šios savaitės pradžioje gavo Agrocheminių tyrimų laboratorijos atliktų tyrimų atsakymą.
Iš dešimties Nevėžio dugno mėginių matyti, kad upės dugne – beveik 100 proc. smėlio.
„Neabejojau, kad upės dugne slūgso dumblas, o, pasirodo, jo ten nėra“, – sutrikęs kalbėjo V.Mačikėnas.
Dumblo ieškojo net narai
Šie tyrimai patvirtino Nevėžio valymo darbų rangovės įmonės „Vandens erdvė“ atradimą.
Pagal patikrintą ir suderintą darbų projektą buvo numatyta išvalyti beveik 2 kilometrų upės atkarpą: nušienauti pakrantes, iškirsti senus medžius, išpjauti sužėlusias vandens žoles, taip pat iš Nevėžio išsiurbti 34 tūkstančius kubinių metrų dumblo.
Jį buvo planuojama supilti dviejose specialiai įrengtose dumblo nusėsdinimo aikštelėse, dumblui išdžiūvus visą plotą užsėti veja.
Kol atsirado šių darbų rangovas, savivaldybei teko surengti devynis viešųjų pirkimų konkursus. Pagaliau buvo pasirašyta sutartis su Ignalinos bendrove „Vandens erdvė“.
Skandalingi faktai paaiškėjo neseniai, kai šios bendrovės specialistai, atlikę visus parengiamuosius darbus, ėmė siurbti Nevėžio dugne susikaupusias sąnašas.
Netikėtai galingas apie 40 tonų sveriančios plaukiojančios technikos pulpovamzdis pradėjo skęsti. Paaiškėjo priežastis – vietoj laukto dumblo ji siurbė tik gerokai sunkesnį smėlį.
Neaptikę žadėto dumblo, rangovai ėmė patys jo ieškoti. Tačiau projekte numatytoje beveik dviejų kilometrų upės atkarpoje dugną išžvalgę narai žadėtų storų dumblo sąnašų nerado.
Aikšteles teks naikinti
Siurbti smėlio ir imituoti valymo darbų bendrovės specialistai net nebandė. Tai jau būtų vadinama upės vagos gilinimu. O už tokį gamtą niokojantį darbą tektų mokėti didžiules aplinkosaugininkų skirtas baudas.
Todėl „Vandens erdvės“ vyrai susirinko savo daiktus ir išvyko palikę įrengtus tuščius rezervuarus, į kuriuos planuota pilti dumblą.
Darosi aišku, kad jų jau nebeprireiks. Dvi specialiai įrengtas dumblo nusėsdinimo aikšteles, kurių viena įrengta Skaistakalnyje, o kita prie alaus daryklos „Kalnapilis“, greičiausiai teks išgriauti.
Jose buvo numatyta supilti per dešimtmečius Nevėžyje nusėdusias organines nuosėdas. Aikšteles įrengusi bendrovė „Vandens erdvė“ jau pateikė savivaldybei 134 tūkst. litų sąskaitą. Tiek teks mokėti už aikštelių, kurias reikės griauti, įrengimą.
Prieš tai už upės pakrančių valymą ir vandens augalų šienavimą ignaliniečių bendrovei buvo sumokėta apie 150 tūkst. litų.
Dviejų aikštelių griovimo darbai irgi turėtų būti atlikti ne už dyką. Todėl netrukus savivaldybei gali tekti ieškoti dar beveik 100 tūkst. litų. Maždaug tiek lėšų prireiktų išgriauti aikšteles ir viską sutvarkyti.
Kaltų dėl iššvaistymo neliko
Kol kas dėl kilusios maišaties kaltųjų nerasta. Aiškintis tenka V.Mačikėnui, kuris Nevėžio valymo darbų projektą gavo iš buvusios Panevėžio savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėjos Zitos Tverkutės.
2008 metais Nevėžio dugno valymo projektą parengę specialistai apskaičiavo, kad kai kuriose upės vietose dugne yra susikaupę nuo 40 iki 170 cm dumblo.
Viešajai įstaigai „Grunto valymo technologijos“, parengusiai Nevėžio valymo projektą, už ekspertų ir kitų specialistų darbą buvo sumokėta 169 tūkst. litų.
Šio projekto papildomą ekspertizę atlikusiai kitai bendrovei nekilo jokių įtarimų. Jai sumokėta per 20 tūkst. litų.
Viešajai įstaigai „Grunto valymo technologijos“ vadovaujantis Rapolas Liužinas kategoriškai paneigė, kad dumblo kiekį apibūdinantys skaičiai buvo laužti iš piršto: „Nevėžis buvo užpelkėjęs. Kaip smėlyje be dumblo galėtų augti vandens augalai?
Su tuomete Ekologijos skyriaus vedėja Z.Tverkute buvo kalbėta, kad iš upės reikia išrauti vandens augalus su šaknimis ir išlyginti dugną. Mūsų specialistai, rengdami projektą, rėmėsi geodezininkų duomenimis. Reikia pasižiūrėti, kas tuomet darė geodezinius matavimus.“
R.Liužinas iškėlė versiją, kad dumblą šią vasarą galėjo nuplauti vanduo iš pakeltos Nevėžio užtvankos. Kai kas mano, kad dumblas nuplaukė kartu su pavasario potvynio vandenimis.
Kad ir kaip būtų, Panevėžio miesto savivaldybei greičiausiai reikės grąžinti Aplinkos projektų valdymo agentūrai beveik pusę milijono litų avansu gautų ES pinigų.
Taip pat teks biudžete surasti nesuplanuotus kelis šimtus tūkstančių litų, kad Nevėžis ir jo prieigos vėl atrodytų taip, kaip iki skandalingojo valymo pradžios.
