Didysis kormoranas - vietinės rūšies Lietuvos paukščių fauna,
kurios gausa šalyje visada buvo nepastovi. Dažniausiai dėl žmonių
įtakos šių paukščių sumažėdavo, kiekvienas populiacijos atsikūrimas
būdavo labai energingas. Panašiai įvyko, kai po pirmosios perinčios
poros registracijos 1985 m. per nepilnus 30 metų jų perinti
populiacija išaugo iki 5,5 tūkst. porų, šiuo metu yra 6 perėjimo
kolonijos.
Kormoranai daugintis pradeda būdami 3-4 metų amžiaus, todėl
nesubrendę individai, taip pat jauniklius išvedusios poros vidaus
vandenyse sudaro dideles sankaupas. Ženkli jų dalis glaudžiasi
žuvininkystės ūkių tvenkiniuose.
Siekiant reguliuoti didžiojo kormorano įtaką ūkinei
žuvininkystei, taip pat apsaugoti Juodkrantės sengirę, ministerijos
užsakymu Vilniaus universiteto Ekologijos institutas parengė
Populiacijos valdymo tikslinę programą, o ministerija patvirtino
Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo tvarkos aprašą.
Jame gausos reguliavimas buvo leistas naudojant vizualines ir
garsines priemones, paveikiant dėtis, ribojant kolonijų ir poilsio
vietų plėtimąsi, medžiojant Medžioklės Lietuvos Respublikos
teritorijoje nustatytais būdais ir priemonėmis.
Pagal šio tvarkos aprašo reikalavimus išdavus leidimus,
žuvininkystės ūkių teritorijose nuo 2005 m. sumedžiota apie 10 000
vnt. kormoranų. 2007-2013 m. finansuojant ministerijai, buvo
pradėta vykdyti kormoranų gausos reguliavimą garsinėmis ir
vizualinėmis priemonėmis 5 kolonijose atšaldant nuo 20 iki 55 proc.
dėčių. 2007-2013 m. penkiose Lietuvos kormoranų kolonijose
atšaldytos 10 724 dėtys. Lietuvoje dėties vidurkis - 3 kiaušiniai,
iš viso dėl taikytų priemonių neišsirito beveik 32 tūkstančiai
kormoranų jauniklių.
Šios priemonės leido apriboti stichišką didžiojo kormorano
populiacijos gausėjimą ir plitimą. Kadangi aukščiau minėtas gausos
reguliavimo tvarkos aprašas buvo panaikintas 2010 m., Aplinkos
ministerijos užsakymu buvo parengta Didžiojo kormorano populiacijos
gausos reguliavimo programa. Jame įteisintos tos pačios priemonės,
kaip ir 2010 m. patvirtintame Saugomų rūšių naudojimo tvarkos
apraše: naudojant garsines ir vizualines baidymo priemones,
užšaldant dėtis, medžiojant.
Pagal mokslininkų rekomendacijas, optimali Lietuvos perinčių
didžiųjų kormoranų populiacija būtų - 2000 porų. Kadangi šiandien
esančios 4 kolonijos yra palyginti negausios, jose reguliavimo
priemonės taikomos epizodiškai - siekiama kolonijas išsaugoti, nes
jos yra ir perėjimo vietos pilkiesiems bei didiesiems baltiesiems
garniams, kitiems paukščiams. Briedžių saloje prie Skirvytės esanti
kolonija susiformavo prieš 3 - 4 metus, jos gausos svyravimas
tiesiogiai priklauso nuo Juodkrantės kolonijos gausos.
Didžiausias visuomenės dėmesys tenka Juodkrantės kolonijai (ji
atvira lankymui, tam paruošta apžvalgos aikštelė, yra informaciniai
stendai), todėl joje gausos reguliavimui, sengirės apsaugai, miško
atkūrimui skiriamos lėšos ir specialistų dėmesys. Maždaug 8 ha
plote kormoranų išmatų paveiktos žuvo visos sengirės pušys, dabar
vyrauja krūmai ar lapuočių savaiminiai žėliniai. Gamtos tyrimų
centras čia vykdo kolonijos ekosistemos tyrimus, kasmet atliekama
detali perinčių porų apskaita. 2012 metais kormoranų poveikyje
žuvusios sengirės vietoje eksperimento tvarka pradėtas miško
atkūrimas. Aplinkosaugininkai suinteresuoti išsaugoti šią ir kitas
kolonijas, tačiau jų dydis ir perinčių porų gausa bus stebima,
reikalui esant - reguliuojama.
Didysis kormoranas - žuvilesis paukštis. Kadangi Lietuvoje
kormoranai per metus gyvena 7-8 mėnesius, jų maistu tampa nemažai
žuvų ir kitų vandens augalų ir gyvūnų. 2012 m. apgintoje Ž. Pūčio
daktaro disertacijoje apibendrinti duomenys, kad kormorano racione
vyrauja nedidelės žuvys (apie 12 cm ilgio), tačiau pagal masę jos
sudaro tik trečdalį, o svarbios yra 13 cm ir didesnės žuvys.
Trečdalį raciono pagal masę sudarė didesnės kaip 20 cm ilgio žuvys.
Dr. Ž. Pūčio tyrimų metu iš didžiausių rasta 40,1 cm ilgio ir 446
g. vėgėlė, 39 cm ilgio ir 101 g ungurys, 37 cm ilgio ir 446 g.
sterkas, 35 cm ilgio ir 699 g lynas. Dauguma žuvų, kuriomis minta
didieji kormoranai, yra jaunos.
Pastaraisiais dešimtmečiais vykstantį didžiojo kormorano
populiacijos gausėjimą mokslininkai lygina su žmonijos populiacijos
„sprogimu“. Europos žvejų mėgėjų aljanso vertinimu, 2006 m. vasarą
perinčių kormoranų porų skaičius Europoje siekė 450 tūkst., iš viso
Europoje su perinčiais paukščiais gyveno apie 2,2 - 2,3 milijono
didžiųjų kormoranų. Rūšis yra savo gausos pakilime, todėl gausos
reguliavimo priemonės yra pateisinamos.
Kokias konkrečias priemones ir būdus pasirinkti - kiekvienos
šalies reikalas.