„Ieškome galimybių sukurti schemą, kad iš maždaug 100 tūkst.
šernų populiacijos Lietuvoje liktų 10 procentų. Vykdome
stebėseną, iš šernų paimtuose mėginiuose iki šiol nerasta
afrikinio ar klasikinio kiaulių maro užkrato, tačiau sumažinus jų
populiaciją labai sumažėtų ir jų kontakto su žmonių auginamomis
kiaulėmis galimybė“, - BNS sakė J.Milius.
Jo teigimu, Lietuvoje galėtų likti apie 10 tūkst. šernų, o
idealiu atveju - 5 tūkst. Apie galimybę mažinti šernų
populiaciją kalbama su Aplinkos ministerija, kurios prašoma
nestabdyti jų medžioklės vasario-gegužės mėnesiais.
Anot jo, Lietuvoje gaištant šernams, ketinama ieškoti šio
reiškinio priežasčių, bet pavojingų ligų kol kas nenustatoma.
Valstybinis veterinarijos inspektorius Marius Masiulis BNS teigė,
kad visi Alytaus rajone rasti nugaišę ir visoje šalyje sumedžioti
šernai nebuvo užsikrėtę afrikiniu ar klasikiniu kiaulių maru.
„Pirmiausiai tiriame juos dėl pačių pavojingiausių ligų, jų
nėra nustatyta. Šią savaitę turime kritusį jauną šerniuką,
kuris specialistų bus ištirtas nuodugniau, pradedant bakterinėmis
ir baigiant kitomis ligomis. Gavus išvadas, galbūt pavyks už ko
nors užsikabinti“, - BNS sakė jis.
Lietuvoje ištirta apie 3 tūkst. šernų ir beveik 8 tūkst.
kiaulių mėginių, tačiau maro užkrato nerasta, tačiau jo grėsmė
šalyje išlieka.
Europos Komisija (EK) pernai atmetė prašymą finansuoti tvoros
pasienyje su Baltarusija statybą, siekiant sustabdyti laukinių
gyvūnų judėjimą.
Neoficialiais BNS duomenimis, pasklidus žinioms apie galimą
naują užkrato židinį Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva,
susirūpinimą reiškia kai kurios užsienio šalys.
Lietuvos pareigūnai iš Baltarusijos nėra gavę patvirtinimo,
kad neoficialios žinios dėl naujo židinio yra teisingos.
„Mes iki šiol neturime oficialių žinių, ar Baltarusijoje
afrikinis kiaulių maras nebuvo nustatytas šernams“, - BNS sakė
J.Milius.
Anksčiau skelbta, kad Baltarusijoje šernai masiškai medžiojami
ir naikinami.