Sužinojęs apie siekius iššaudyti vilkus, G.Varnas liko nemaloniai nustebintas. „Vilko reikia tol, kol jis mums netrukdo? Tai yra baisus žmogiškas egoizmas. Vilkas turi tokią pat teisę gyventi kaip ir žmogus“, – kalbėjo menininkas. Jis teigė, kad gamtos grožiu dabar galima pasidžiaugti tik parkuose – ten, kur žmonių liko mažiausiai.
Į pokalbį įsitraukęs gamtosaugininkas Andrejus Gaidamavičius pabrėžė, kad tarp žmogaus ir vilko vyksta nuožmus karas, tačiau galima rasti būdų, kaip šį konfliktą išspręsti taikiai ir protingai. Kadangi vilkai gyvena šeimomis ir visam gyvenimui susiporuoja, jaunikliai, praradę tėvus, nesugeba išmokti medžioti ir gyventi miške. Tad iššaudžius vilkus kiltų dar didesnė grėsmė, kad likę gyvi jaunikliai užaugę bus dar agresyvesni žmogaus atžvilgiu.
„Vilkų elgesys priklauso nuo jo šeimos – tėvo, motinos ir kitų jauniklių. Jei negauna pamokų iš tėvų, vilkas gali tapti ir ūkininkams problemų keliančiu gyvūnu“, – tikino A.Gaidamavičius. Anot jo, svarbu žinoti ne tai, kiek turime vilkų, o kiek Lietuvos miškuose gyvena vilkų šeimų.
Nežino, kiek Lietuvoje yra vilkų
Suskaičiuoti visus vilkus, esančius Lietuvoje, – nelengvas darbas. Kaip sako medžiotojai, jų šiuo metu yra apie 500, nors oficialūs duomenys perpus mažesni. Diskusijoje dalyvavęs medžiotojas, Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Algimantas Petrauskas tvirtino, kad medžiotojai jų suskaičiavo per 350, tačiau skaičius gali siekti ir iki 500. Tačiau, kaip sakė Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Edmundo Lekevičius, per praėjusius 6–7 dešimtmečius vilkų Lietuvoje sumažėjo iš esmės – nuo 1500 iki 250. Kitų plėšrūnų ir jų grobio padaugėjo kone dešimčia kartų.
„Buvo laikas, kai už vilko nušovimą buvo mokami pinigai“, – sakė E.Lekevičius. Jo teigimu, septintajame dešimtmetyje visame pasaulyje užsimota naikinti visus plėšrūnus. Kai iššaudė plėšrūnus, prisiveisė elnių, jie nuėdė augaliją. „Sunyko medžiai ir krūmai, prasidėjo dirvos erozija, išnyko lašišos, bebrai. Laiku susipratę amerikiečiai savo šalyje ėmėsi atkurti vilkų populiaciją“, – pridūrė E.Lekevičius.
Pasak E.Lekevičiaus, pagal dabartinį grobį miškuose vilkų populiacija turėtų siekti 8 tūkst., o vilkui per metus tektų apie 30 stirnų.
Daugiau vilkų – mažiau avių
Siekis sumažinti vilkų populiaciją siejamas ne tik su afrikinio kiaulių maro plitimu. Diskusijoje dalyvavęs Avių augintojų asociacijos vadovas, ūkininkas Žilvinas Augustinavičius tikino, kad per didelis vilkų skaičius kelia rimtą pavojų gyvulius auginantiems ūkininkams.
Praėjusiais metais vilkai įsibrovė į aptvarą ir išpjovė avis. Ž.Augustinavičius rado papjautas 11 avių, dar 4 sužeistos netrukus nugaišo. „Vėliau ėriavedės ėmė masiškai prarasti ėriukus. Avys dar neatsivestus ėriukus prarado dėl išgąsčio, kai kurios vaikomos vilkų nusikamavo, kažkur susižeidė“, – spėjo ūkininkas, dėl vilkų išpuolio praradęs apie 70 ėriukų. Žilvino teigimu, būtų geriausia reguliuoti vilkų populiaciją ten, kur jie kelia daugiausia pavojaus žmonėms ir jų auginamiems gyvuliams.
Kaip sakė medžiotojas Algimantas, šiais metais vilkų populiacijos nustatyti nepavyks, nes žiemą nebuvo sniego, todėl nebuvo galimybių sekti jų pėdomis. „Šiemet sumedžiojamų vilkų skaičius bus nustatytas pagal praėjusių metų kvotą“, – tvirtino A.Petrauskas.
Ūkininkas Ž.Augustinavičius pridūrė, kad jei nebus išmedžioti vilkai, jie ims reguliuoti ūkininkų gyvulių skaičių, o ne ekosistemą.
Siūlo ne šaudyti, o apsisaugoti
Gamtos mylėtojas Andrejus Gaidamavičius siūlė, kad siekiant apsaugoti gyvulius ūkininkams vertėtų atsakingiau rinktis apsaugos priemones. „Reikia pasidalyti teritorijomis arba atidžiau saugoti ūkinius gyvūnus“, – kalbėjo gamtosaugininkas. Anot jo, ūkininkai turėtų pasidomėti, kaip efektyviai apsaugoti savo turtą, o ne prašyti išretinti vilkų gretas.
Tačiau medžiotojai tikina, esą likus ribotam skaičiui vilkų, nustos juos šaudyti. „Jei liks šimtas vilkų, nebemedžiosime“, – guodė medžiotojas A.Petrauskas.
Toks pasakymas apstulbino biologijos mokslų daktarą E.Lekevičių: „Jei Lietuvoje liks šimtas vilkų, jie nebesusitiks, nebemedžios patys. Juk jie – socialūs gyvūnai, medžioja gaujomis, o ne pavieniui.“
Kaip sakė gamtininkas A.Gaidamavičius, ūkininkų produkcija daugiausia skirta miesto žmogui. Jo nuomone, vertėtų ženklinti produkciją ir informuoti vartotoją, kad šis produktas yra iš draugiško vilkams ūkio. „Rinkdamiesi tokią produkciją žmonės skatintų kurtis draugiškus aplinkai ir gamtai ūkius“, – teigė gamtosaugininkas ir pridūrė, kad yra per 40 veislių šunų, kurie efektyviai atbaido vilkus. Be to, ūkiuose galėtų būti įrengtos aukštesnės tvoros ir veiksmingesni elektriniai piemenys.
Vis dėlto medžiotojų vizija – aiški: medžios tiek, kiek reikės. Be to, anot medžiotojų, vilkai medžiojami ne tik dėl populiacijos reguliavimo, bet ir dėl vertingo trofėjaus.
