Ką patiria į miestą atklydę laukiniai gyvūnai

Vilniuje antradienį sąmyšį kėlęs jaunas briedis – ne vienintelis laukinis gyvūnas, iš miškų ramybės atsidūręs betoninėse miestų džiunglėse. Aplinkosaugininkams ir ugniagesiams miesto centre yra tekę gaudyti lūšiukus, o iš tvenkinio aptvertoje ligoninės teritorijoje traukti suaugusį briedį.

Daugiau nuotraukų (1)

Rasa Stundžienė

2014-04-15 18:22, atnaujinta 2018-02-14 15:53

Beveik prieš metus Kuršėnus sukrėtė išsigandusio briedžio drama. Į miestą atklydęs briedis šoko per tvorą ir pasismeigė. Gyvūnas neišgyveno, jį ryte pamatė išsigandę gyventojai, tačiau padėti jau niekuo negalėjo.

Panevėžio regiono aplinkos departamento (RAD) direktoriaus Valdemaro Jakšto nenustebino jauno briedžio apsilankymas Vilniuje.

„Tokio amžiaus briedžiukai paprastai būna jau atsiskyrę nuo motinos, o patys savimi dar ne itin moka pasirūpinti. Jie iš viso praradę savisaugos instinktą, nes gamtoje kaip stambūs gyvūnai beveik neturi priešų ir nesuvokia, kokios grėsmės jiems kyla mieste“, – sakė ilgametis aplinkosaugininkas, pajuokavęs, kad didelėje galvoje briedžiai turi ne itin daug smegenų.

V.Jakštas pamena, kaip kadaise teko gelbėti miesto centre, prie judrios Smėlynės gatvės į aptvertą Panevėžio respublikinės ligoninės teritoriją patekusį ir ten į tvenkinį įkritusį briedį. Kadangi nedidelio tvenkinėlio betoniniai krantai buvo ne tik statūs, bet ir slidūs nuo dumblo, nebegalintį išsikapanoti žvėrį teko gelbėti žmonėms.

Panevėžio RAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui Alfredui Breivei prieš keletą metų teko skubėti į senąsias miesto kapines Ramygalos gatvėje – buvo gautas pranešimas, kad po jų teritoriją blaškosi du briedžiai.

„Tačiau nuvažiavę radome tik jų pėdsakus – sargams plačiai atvėrus vartus, jie sėkmingai pabėgo“, – pamena A.Breivė.

Šis aplinkosaugininkas buvo ir vienas tų, kurie maždaug prieš dešimtmetį po Panevėžio centrą vaikėsi du lūšiukus. Iš pradžių vienas jaunas žvėrelis buvo pastebėtas Algirdo gatvėje, privataus namo kieme augančiame medyje.

Tačiau jokių laukinių žvėrių gaudymui reikalingų priemonių neturintys aplinkosaugininkai ir ugniagesiai jo pagauti tąkart nepajėgė, vos ugniagesiui ėmus lipti į medį, lūšiukas paspruko. Vis dėlto netrukus vienas lūšiukas po pasivaikymo per Laisvės aikštę buvo užspeistas į vieno banko skyrių ir sučiuptas, o kitas pagautas Respublikos gatvės pastato kieme.

Abu lūšiukai buvo laikinai priglausti Panevėžio gamtos mokyklos voljeruose. Įtarta, kad jie yra iš vienos vados, kažkieno auginti nelaisvėje, o vėliau pabėgę ar paleisti į nesvetingą laisvę. Vienas jų nugaišo, o kitas vėliau išgabentas į specialų žvėrinčių, kur gyveno ir daugiau lūšių.

A.Breivė prieš kelerius metus Panevėžio parke Parko gatvėje su pagalbon pasisiūliusiais moksleiviais gaudė... šinšilas. Pasirodo, kelias dešimtis šių vikrių padarėlių jų šeimininkas sumanė atvežti į parką ir paleisti, tačiau šie savimi pasirūpinti nepajėgė. „Tuomet pilną automobilį aš jų prigaudžiau“, – pamena keistą atvejį aplinkosaugininkas. Sugaudytos šinšilos buvo apgyvendintos Panevėžio gamtos mokykloje, tik nemažai patyrusių didžiulį stresą gyvūnėlių neišgyveno.

Panevėžio gamtos mokyklos metodininkė Rima Ivanauskienė pamena ir kuriozinių atvejų, kaip pas juos yra atsidūrę įvairūs gyvūnai. Pavyzdžiui, kartą policijos pareigūnai jiems atvežė dėžėje uždarytą keturkojį ir paaiškino kažkokių panevėžiečių ūkiniame pastate sugavę Šiaurės Amerikos meškėną – toks kaip tik prieš kurį laiką iš Gamtos mokyklos buvo pavogtas.

Tačiau atidarius dėžę paaiškėjo, kad joje – laukinis usūrinis šuo. Įtarimai, kad jis gali būti pasiutęs, nepasitvirtino, todėl po karantino jis buvo išvežtas ir paleistas į miškus.

Kitą kartą Gamtos mokyklos specialistė važiavo į vieno panevėžiečio butą gaudyti gyvatės. Policijos pareigūnai nematytą roplį patys gaudyti atsisakė. Nuvažiavus roplių specialistei paaiškėjo, kad kambaryje slepiasi nenuodingas azijinis žaltys. Jis buvo atvežtas į Gamtos mokyklą, o vėliau atsirado ir jo savininkas.

Pasak R.Ivanauskienės, atsitiktinai mieste atsidūrę laukiniai gyvūnai būna apimti streso, o tuomet gali ir patys nukentėti, ir žmones sužeisti. „Naminis gyvūnas supranta varymą, o laukiniams tai panašu į grėsmę, persekiojimą. Tuomet jie išsigandę bando pabėgti“, – įsitikinusi gamtininkė.

Kaip laukiniai gyvūnai atsiduria miestuose? Kartais taip įvyksta po susidūrimo su plėšrūnais ar žmonėmis – kai išsigandęs žvėris puola bėgti kur akys mato. Paveikti streso jie taip gali įveikti didelius atstumus. Susilpnėja savisaugos instinktas ir rujos metu. Dar viena bėda – vis besiplečianti žmonių veikla ir mažėjantys miškingi, nuošalūs žemės plotai, kur per amžius gyveno laukiniai žvėrys.

Gamtininkai neatmeta galimybės, kad žmonės neretai suardo ir įprastus žvėrių migracijos kelius. Pavyzdžiui, miškinguose kelių ruožuose įrengdami tvoras, saugančias nuo gyvūnų pasirodymo ant kelio. „Važuojant yra tekę matyti ne vieną briedį, stovintį už tvoros ir tarsi nesuprantantį, ką toliau daryti – įprastas jo takas atkirstas“, – pasakojo aplinkosaugininkas A.Breivė, pajuokavęs, kad neprognozuojamai laukiniai gyvūnai elgiasi "sugedus jų navigacijai".

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.