Informatikos specialistė R.Zalagė pasakojo, kad nuo vaikystės mėgo darbuotis tėvų sode. Jai ypač patikdavo karpyti, formuoti dekoratyvinius krūmus, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Likimas lėmė taip, kad kai įsigijo savo būstą Fredos miestelyje, uždarame kieme jau buvo įkurtas japoniško stiliaus sodas.
Moteris sakė, kad kasdien juo besirūpindama ir stebėdama besikeičiančius augalus puikiai atsipalaiduoja ir pailsi. Sodas privertė labiau susidomėti ne tik sodininkyste, bet ir Japonijos kultūra, tradicijomis.
Kieme įkurtas sodas patiko
„Puoselėti savo rankomis pasodintus augalus svajojau nuo vaikystės. Tačiau apie japoniško stiliaus sodą niekada nepagalvojau. Kai prieš keletą metų įsikūrėme šiuose namuose, radome kieme užveistą Tekančios saulės šalyje populiarų sodą, tačiau kiek apleistą“, – pasakojo R.Zalagė.
Pasitarusi su japoniškų sodų kūrėjais, kaunietė atgaivino skurdusius spygliuočius, pasodino įvairesnių japoniškam sodui būdingų augalų.
„Augalai į vieną visumą turi suvienyti atskiras sodo dalis. Jų komponavimas numatytas tradiciniuose kanonuose. Paprastai sodinami visžaliai spygliuočiai, žydintys medžiai ir krūmai. Taip pat daugiametės miško gėlės, viksvos. Būtinai turi augti ir samanos. Augalai padeda išryškinti laiko tėkmę, amžiną metų laikų kaitą“, – pasakojo R.Zalagė.
Švenčia sakurų žydėjimą
Kaunietės sode auga japoninis plaštakinis klevas. Pavasarį ir rudenį žali medžio lapai nusidažo raudona spalva. Greta puoselėjamos kalninė ir japoninė pušys. Pastaroji, apdainuota japonų poetų, laikoma amžinybės simboliu. Taip pat auga kelių rūšių kadagiai, kėnis. Raudonas uogas jau užmezgė šliaužiantis kaulenis.
„Pavasarį džiugina dvi skirtingų veislių sakuros – laikinumo ir trapumo simboliai. Jos žydi tik kelias dienas, tačiau Japonijoje tai šventė, švenčiama ramiai sėdint po žydinčiomis vyšniomis. Taip daro ir mūsų šeima“, – pasakojo moteris.
Šiuo metu akį džiugina ryškūs azalijų žiedai. Vėliau žydės samanos.
„Žiemą išryškėja nuogų lapus numetusių augalų šakelių ir žaliuojančių spygliuočių piešinys sniego fone“, – sakė R.Zalagė.
Primena nedidelį pasaulį
Tradiciniame japoniškame sode nėra gėlių klombų ir vejos. Vietoj jos – smulki balta skalda. Būtina detalė yra plokšti, lygūs akmenys. Jie simbolizuoja žemės skeletą ir stabilumą.
Taip pat sodą puošia akmeninis žibintas. Jo paskirtis apšviesti augalus, pabrėžti tam tikrus sodo akcentus.
Kaunietės sode nėra tik japoniškiems sodams dažnai būdingo vandens telkinio. Taip padaryta dėl to, kad greta namo jau tyvuliuoja tvenkinys, todėl specialistai patarė, jog to pakanka.
„Visos sodo detalės primena miniatiūrinį pasaulį, kuriame atsispindi svarbiausios gamtos stichijos. Kad jos derėtų tarpusavyje, reikia nemažai fantazijos, žinių ir darbo“, – pasakojo kaunietė. Augalus moteris formuoja taip, kad jie primintų bonsus. Sodą tenka ir ravėti, nurinkti nužydėjusius augalų žiedus, grėbti baltos skaldos plotus.
„Sodas džiugina ne tik šiltuoju metų laiku. Jis per visus namo langus matomas ir žiemą. Rūpindamasi šiuo gamtos kampeliu labiau susidomėjau Japonijos kultūra. Taip gimė svajonė apsilankyti šioje šalyje, pamatyti tikrus japoniškus sodus“, – sakė kaunietė.
Sodininkai taisyklių aklai nesilaiko
Kęstutis Ptakauskas, japoniškų sodų kūrimo specialistas:
„Dažnai manoma, kad japoniški sodai kuriami pagal griežtas taisykles. Kaip juos įrengti, numato daugybė taisyklių, sodo elementai turi daug reikšmių.
Tačiau būtent tai ir suteikia galimybę improvizuoti. Sodų kūrėjai taisyklių aklai nesilaiko. Atvirkščiai, jas galima interpretuoti atskleidžiant savo intelektą ir kūrybiškumą.
Šimtametė japonų tradicija pabrėžia, kad sodas turi atspindėti išmintį, patirtį ir paslaptį, unikalų žmogaus ir gamtos santykį, kai žmogus sugeba patobulinti gamtą, perteikdamas jos esmę. Sodininkas gamtą ne prievartauja, o vadovaujasi jos dėsniais. Todėl japoniškas sodas yra ypatinga meno atšaka.“
