Aukščiausia ne tik šio laikotarpio, bet ir visos liepos temperatūra išmatuota Birštone – 35 laipsniai karščio.
Vidutinė paros temperatūra liepą šalyje svyravo apie 20–22 laipsnius ir daugiametį vidurkį pralenkė 3–4 laipsniais. Nors paskutinę liepos dieną lijo visoje šalyje, stipresnės, dirvą labiau palaisčiusios liūtys praslinko tik per kai kuriuos Vidurio, Šiaurės Lietuvos rajonus. Stipriausia liūtis pylė Raseiniuose, iškrito per 40 mm kritulių, apie pusę mėnesio normos. Menkiausias mėnesio kritulių kiekis iškrito Šilutėje – vos 17 mm.
Karšta bus ir pirmadienį
Rugpjūtis prognozuojamas beveik toks pat šiltas kaip liepa ir mažai lietingas. Karščiausių orų tikimasi pirmąją rugpjūčio savaitę. Vidutinė savaitės paros temperatūra bus gerokai per 20 laipsnių.
Karščiausiomis dienomis nakties ir dienos temperatūros vidurkis bus apie 25 laipsnius.
Lietuvą šeštadienį vėl užplūs ankstesnė kaitra. Po vakarykščios gaivos temperatūra šoktelės daugiau nei 5 laipsniais. 30–34 laipsnių kaitra apims pirmiausia pietrytinę šalies dalį ir pamažu plis į šiaurės vakarus. Slenkant šilto fronto bangai, vietomis gali nestipriai palyti.
Sekmadienį ir pirmadienį dienomis šalyje tvoks 32–36 laipsnių karštis. Bus nelengva pailsėti ir naktimis, temperatūra gali nenuslūgti žemiau 20 laipsnių. Saulė ir kaitra daugelį gins atsigaivinti prie vandens telkinių.
Reikia nuolat gerti vandenį
Tvyrant dideliam karščiui žmonės gausiau prakaituoja. O norint atkurti mineralinių druskų ir vandens kiekį, būtina gerti daug skysčių. Karštą vasaros dieną reikia nuolat gerti, net ir nejaučiant troškulio.
Normaliu oru kiekvienas žmogus per dieną turėtų išgerti maždaug 1,5 litro skysčių. Tačiau kai kepina kaitri saulė, reikėtų gerti tiek, kiek ir išprakaituojama – mažiausiai du tris litrus skysčių.
Skysčių kiekį ypač privalo reguliuoti sergantieji ateroskleroze, žmonės po kraujagyslių šuntavimo operacijų, turintys ritmo sutrikimų. Neatkūrus vandens kiekio, tirštėja kraujas, padidėja krešumas, tad gali užsikimšti pažeistos kraujagyslės. O to pasekmė – insultas ar infarktas.
Geriausia gerti mineralinį vandenį. Jame gausu organizmui reikalingų druskų.
Dauguma žmonių mano, kad kava neigiamai veikia širdį.
Tačiau įpratusiems gerti iki trijų puodelių kavos per dieną ji neturėtų pakenkti. Net atvirkščiai – padidins sumažėjusį kraujo spaudimą, tonusą.
Tuo tarpu alkoholiniai gėrimai pagreitina ir taip dažną pulsą, dar labiau plečia kraujagysles, kad jų derėtų vengti.
Reikia vengti sunkaus maisto
Karščiausiu dienos metu - nuo 12 iki 16 valandos - reikia vengti eiti į lauką, darbus planuoti taip, kad jie būtų atliekami rytais ir vakarais.
Kai karšta, reikėtų valgyti mažiau sunkiai virškinamų, riebių, sūrių patiekalų. Maisto racione turėtų pagausėti daržovių, vaisių ir pieno produktų, sumažėti mėsos.
Nors žuvis – naudingas ir sveikas produktas, karštomis dienomis ji greitai genda, todėl reikėtų saugotis apsinuodijimų.
Nereikėtų ir visiškai atsisakyti druskos. Ji mūsų organizmui taip pat reikalinga, ypač gausiai prakaituojant.
Karštu metu gali sportuoti tik itin sveiki žmonės. Kai karšta, širdžiai ir taip tenka didelis krūvis. Todėl vasarą treniruotes reikėtų perkelti į ankstų rytą ar vėlyvą vakarą bei sumažinti krūvius.
