„Šiuo metu vaizdas miesto gatvėse toks, koks įprastai būna rugpjūčio viduryje“, – mano Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Sparčiausiai pageltusius lapus meta liepos – tokiu būdu augalai stengiasi ilgiau išsaugoti drėgmės likučius. Miestą prižiūrinčių įmonių darbuotojai laisto tik jaunus medelius, tačiau Karaliaus Mindaugo prospekto prieigose, Santakos parke susodinti medžiai taip pat liko beveik be lapų.
Pasak R.Savickienės, daugelyje miesto centro vietų po dideliais lapuočiais sodinamos gėlės, kurios gauna pavėsio.
„Laistant gėles palaistomi ir medžiai. Jie vienas kitam netrukdo“, – įsitikinusi aplinkos apsaugos specialistė.
Kaštonus kankina ne tik karščiai, bet ir pikti vabzdžiai – lapus naikinančios kaštoninės keršosios kandelės. Ant šakų pakabintos šių kenkėjų gaudyklės, o rugsėjį bus aišku, ar tai veiksminga kandelių naikinimo priemonė.
Ar šiltas oras patinka šiems vabzdžiams, taip pat nėra žinoma, nes nepavyko aptikti biologų mokslinių darbų.
„Tikrai žinome, kad nukritusių lapų deginimas yra veiksminga medžių gelbėjimo priemonė“, – tikino R.Savickienė.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Proberkas tikina, kad bendrovės „Kauno švara“ darbuotojai nuolat šluoja nukritusius lapus.
„Jokio specialaus nurodymo tokiems darbams nereikia, tvarkant šiukšles sušluojami ir lapai“, – kalbėjo A.Proberkas. Pasak jo, anksčiau lapai nukris, anksčiau bus surinkti.
