Kaip portalui lrytas.lt sakė dendrologas ir apželdinimo specialistas Laimutis Januškevičius, įsivyravus karštiems ir sausiems orams nukenčia kai kurios medžių rūšys ir tai jau tampa dažnu reiškiniu. Saulės spinduliai ir kaitra pažeidžia ne tik įprastus, tokius kaip mažalapė liepa, bet ir dekoratyvinius, pavyzdžiui, japoninį gluosnį.
„Medžių lapų geltonavimas ir jų metimas nėra nenormalus reiškinys. Tačiau karščiams užsitęsus, kai kurie medžiai gali ir visiškai nudžiūti“, – aiškino L.Januškevičius.
Anot specialisto, kol kas vienintelis nenormalus dalykas – tai kaštonų lapų rudavimas. Šis procesas vyksta ne dėl kaitros, o dėl visoje Europoje paplitusio kenkėjo – kaštoninės keršosios kandelės. Keršakandės į Lietuvą iš Vakarų Europos atkeliavo per Lenkiją bei Vokietiją.
„Be abejo, kaštonai meta lapus dėl parazitų padarytos žalos. Vis dėlto pastebime, kad padėtis stabilizavosi ir sergamumas nebeplinta“, – sakė L.Januškevičius. Jo teigimu, situaciją dėl kaštonų nykimo pagerintų geltonžiedžių ir raudonžiedžių kaštonų populiarinimas. Jų, anot dendrologo, parazitai nepuola.
Drėgmės trūkumas – blogiausia
Pasiteiravus, kokia oro temperatūra tampa pavojinga medžiams, L.Januškevičius tikino, kad šiomis dienomis iki 35–36 laipsnių šoktelėjusi temperatūra dar nėra labai pavojinga. Kur kas blogiau, kai nėra kritulių arba jų yra labai mažai. „Kai vandens medis negauna ilgesnį laiką, prasideda rimtesni neigiami procesai. Pavojingiausia lengvesnėje, smėlingoje dirvoje augantiems medžiams, kurie nėra laistomi“, – įspėjo specialistas.
Miestų alėjose – Kauno Laisvės alėjoje, Vilniaus Gedimino prospekte ar Palangoje esančioje Jono Basanavičiaus gatvėje – įdiegtos laistymo sistemos, tad tokiems medžiams pavojus išdžiūti negresia. O tie, kurie auga parkuose ar palei gatves be priežiūros ir jų niekas nelaisto, anot specialisto, lapus numeta pirma laiko.
„Tačiau net ir anksčiau numetę lapus kitais metais medžių pumpurai vėl sprogsta“, – teigė L.Januškevičius. Žinoma, medis dėl to praranda savo grožį. Ypač jei po karštos ir sausos vasaros laukia šalta ir ilga žiema.
Parazitai linkę pulti per sausrą
Karštą ir sausą vasarą nusilpusius medžius dažniau puola kenkėjai, o jų padaryta žala paaiškės kitais metais – tuomet, kai ims žaliuoti, bus matyti, kiek stipriai buvo pažeistas augalas.
Anot dendrologo L.Januškevičiaus, bene labiausiai kenčia liepos, kurių lapai jau nuo vidurvasario tampa lipnūs. Tai amarų, mintančių liepų lapų sultimis, išskyros. O jos yra lengvai salstelėjusios, tad mėgstamos kai kurių vabzdžių.
„Po liepų lapais įsikuria tų vabzdžių ir kitų kenkėjų lervos. Galima pastebėti po lapais esančias pailgas kapsulės. Iš jų vėliau susiformuoja vabzdys“, – aiškino specialistas.
Natūraliai išaugę atsparesni
Kaip portalui lrytas.lt pasakojo VU Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius, gamtos poveikį skirtingai pakelia natūraliai augantys ir žmonių suformuoti, išveisti augalai.
„Pas mus jau seniai auga toks medis – ąžuolas. Per šimtus metų jis patyrė ir speigų, ir sausrų, ir įvairiausių kitų meteorologinių sąlygų, kurios ne kartą buvo rekordinės. Ir jam nieko neatsitiko. Jis, kaip ir kasmet, žaliuoja“, – sakė V.Rašomavičius. – Na, o iš iš šiltųjų ar šaltųjų kraštų parvežtiems ir į pažeistos struktūros dirvą, negalinčią natūraliai aprūpinti medžių vandeniu, pasodintiems medžiams gresia bėdos“.
Mažiausias pavojus, anot V.Rašomavičiaus, kyla spygliuočiams, mat šie medžiai atsparesni karščiui, jie išgarina daug mažiau vandens. „Lietuvoje iš esmės natūraliai auga trijų rūšių spygliuočiai – pušys, eglės ir kadagiai. Visi kiti yra svetimžemiai spygliuočiai, tik puikiai prisitaikę Lietuvoje.“
Tiesa, yra ir tokių svetimžemių medžių rūšių, kurios meta spyglius, pavyzdžiui, maumedis. „Maumedžiai jautresni karščiui, tad taip pat gali nukentėti“, – patikslino botanikas.
Invazinėms rūšims reikia laiko
Jei kiekvienais metais vasaros būtų vis karštesnės ir sausesnės, per kelis dešimtmečius gamtinės sąlygos taptų palankios ir kai kurioms medžių rūšims, kurios Lietuvoje natūraliai dar neplinta.
Rytų ir Vidurio Europos valstybėse yra medžių, kurie šylant klimatui gali atsirasti ir Lietuvoje, pavyzdžiui: bukas ar klevalapis platanas. „Bukų yra pasodinta Šilalės bei Šilutės rajonuose ir jie sėkmingai prigiję“, – teigė V.Rašomavičius.
Biomedicinos mokslų daktaras botanikas Zigmantas Gudžinskas portalui lrytas.lt patvirtino, jog norint, kad Lietuvoje atsirastų naujų invazinių medžių rūšių, reikia nemažai laiko – 7–8 dešimtmečių.
„Nors europinis maumedis Lietuvoje ir auginamas, vargu ar natūraliomis sąlygomis jis paplistų. Tačiau kai kurios maumedžių iš Japonijos, Korėjos ar Sibiro rūšys gali sėkmingai prigyti ir mūsų krašte“, – tikino Z.Gudžinskas.
Jo teigimu, dekoratyviniuose želdiniuose augantys svetimžemiai augalai nekelia pavojaus, tačiau žmonės turėtų būti supratingi ir nesodinti iš kitų šalių atvežtų medžių bei krūmų paupiuose, slėniuose, miškuose. Ten pasodinti jie plinta labai greitai. „Pavyzdys – uosialapis klevas. Jis į Lietuvą atvežtas 4-ojo dešimtmečio pradžioje. Pradėtas auginti kaip dekoratyvinis, o apie 1957 metus ėmė sulaukėti, nuo 1985 ėmė plisti nesustabdomai“, – pasakojo botanikas.
Kitas jo pavyzdys – vyšninė slyva, į Lietuvą iš Kaukazo atvežta kaip dekoratyvinis vaismedis. „Šis medis jau tapo košmaru. Jos taip išplito, kad auga visur – miškuose, kiemuose, pakelėse, šlaituose“, – stebėjosi Z.Gudžinskas.
Botanikas, paklaustas, kaip saugotis nuo invazinių medžių rūšių, teigė, kad bene pagrindinė prevencinė priemonė – atsakingumas. „Nemėtykite vaisių, jų kauliukų kur pakliuvo. Net ir obuolių nuograužų. Laikykitės elementarios tvarkos. Ir nesodinkite, kur nereikia, svetimžemių medžių“, – patarė Z.Gudžinskas.
Atminkite, kad invazinės augalų rūšys sukelia ne tik ekologinių, biologinės įvairovės problemų, bet pridaro nemažai bėdos miškų pramonei, turizmui, žemės ūkiui.
