„Vaizdas – kraupus“, – vakar dūsavo Jonučių kaime (Kauno r.) gyvenantis Nerijus Nėnius, liūdnai žvelgdamas į žvejų pamėgtus du sujungtus tvenkinius, rašo „Lietuvos rytas“.
Jų paviršiuje plūduriavo gausybė uždususių lydekų, kuojų, raudžių, lynų, karosų.
Viltis – atvėsę orai
Nelaimė maždaug pusantro hektaro ploto telkiniuose įvyko dėl pernelyg aukštos vandens temperatūros. Tvenkinių gylis – nuo 2 iki 4 metrų.
„Deguonies kiekis abiejų tvenkinių vandenyje per karščius sumažėjo keturis kartus. Jei jie nebūtų seklūs, žuvys galbūt būtų ištvėrusios“, – sakė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Giedrius Valiukevičius.
Nugaišusios žuvys bus surinktos, nes joms likus vandenyje tarša dar labiau padidėtų.
Anot G.Valiukevičiaus, vienintelė išeitis – laukti, kol nuslūgs karštis.
Nežinia, ar prieš pusę amžiaus iškastų tvenkinių Jonučiuose nereikės iš naujo įžuvinti. Jie priklauso privatiems asmenims ir vietos Alšėnų seniūnijai.
Jei saulė taip smarkiai kaitins dar vieną ar dvi savaites, panašių nelaimių gali įvykti visoje Lietuvoje.
Deguonies upėje netrūksta
Aplinkosaugininkus ant kojų sukėlė ir tūkstančiai nugaišusių žuvų Nevėžio upėje. Pirminis spėjimas, jog žuvys žūsta dėl kaitros vandenyje pritrūkus deguonies, nepasitvirtino.
Apie tai, kad Panevėžio rajone, ties Berčiūnais, esančioje Nevėžio dalyje matyti gausybė negyvų žuvų, praėjusį penktadienį buvo pranešta Bendrojo pagalbos centro (BPC) telefonu. BPC budėtojai informaciją perdavė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento specialistams.
Jie suskubo matuoti deguonies kiekio Nevėžio vandenyje. Bet deguonies trūkumo nebuvo užfiksuota. Kažkas iš Berčiūnų gyventojų sakė matę, jog penktadienį Nevėžiu plaukė purvinas putotas vanduo. Po to upėje aukštyn pilvais iškilo tūkstančiai žuvų.
„Atėjau maudytis, o upėje negyvų žuvų – kaip lelijų. Daugiausia negyvos plūduriavo mažos žuvys, tačiau dugne pastebėjau ir didoką lydeką“, – pasakojo Berčiūnuose prie Nevėžio gyvenantis Henrikas Bronizas.
Vyras sakė, kad per kelias karštas savaitgalio dienas nuo žuvų ėmė sklisti nekoks kvapas. Bet tai nesustabdė jo nuo maudynių.
Kas užteršė – nežinia
Išgaišusių žuvų yra maždaug 4 kilometrų Nevėžio atkarpoje. Ji – miesto ir rajono teritorijoje.
„Dabar žuvys negaišta. Tikėtina, kad tai buvo momentinis apnuodijimas kokiomis nors medžiagomis.
Gaila, bet tuo metu, kai upe plaukė teršalai, niekas apie juos nepranešė. O dabar sunku nustatyti, dėl ko nugaišo tiek žuvų“, – sakė Panevėžio agentūros Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas Alfredas Breivė.
Gamtosaugininkų nuomone, tarša galėjo pasklisti iš Panevėžio laisvosios ekonominės zonos, kur vyksta statybos. Bet įkalčių dar nėra. Gamtai padaryta žala gali siekti per 100 tūkst. litų.
