Nuo 2009 m., pasinaudojus ES paramos lėšomis, šalyje jau sutvarkyta daugiau kaip 700 nepavojingųjų atliekų sąvartynų bei atliekų šalinimo vietų. Šiais metais ketinama sutvarkyti likusius 99 senuosius sąvartynus. Baigus įgyvendinti projektą Lietuvoje nesutvarkytų senųjų sąvartynų nebeliks.
„Senuosius, reikalavimų neatitinkančius sąvartynus būtų galima vadinti tiesiog šiukšlynais. Jų šalyje buvo identifikuota daugiau nei aštuoni šimtai. Dabar mišrios komunalinės atliekos šalinamos saugos reikalavimus atitinkančiuose regioniniuose sąvartynuose, kurių šalyje yra vienuolika", - sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė.
Pasak specialistės, senųjų sąvartynų uždarymo ir rekultavimo procesai skiriasi atsižvelgiant į konkretaus sąvartyno dydį ir kitus parametrus. Pavyzdžiui, šiukšlės iš kai kurių mažųjų uždarytų sąvartynų buvo pervežtos į didžiuosius sąvartynus.
Didesniuose sąvartynuose įrengiamos uždengimo sistemos aprėpia ir sąvartyno dujų surinkimo, paviršinio vandens surinkimo ir šalinimo sistemas. Įgyvendinus šiuos etapus, vėliau kaupas uždengiamas ir apsėjamas žole.
Sutvarkytos buvusių sąvartynų teritorijos ne tik padeda apsaugoti vietos vandens telkinius bei gruntinius vandenis nuo teršalų, bet ir gerokai pakeičia kraštovaizdį bei pagražina aplinką.
Pavyzdžiui, Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras vasaros pabaigoje paskelbė pabaigęs visus Panevėžio regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymo darbus. Iš viso buvo sutvarkyti 93 seni sąvartynai, daugiausia jų – Panevėžio, Kupiškio ir Biržų rajonuose.
Pokyčius gyventojai jau gali matyti plika akimi: vietoje stūkstančių šiukšlių kalnų dabar vietomis jau žaliuoja pievos.
Uždarius senuosius sąvartynus juos įsipareigojama stebėti 30 metų laikotarpiui. Apie uždarytų sąvartynų teritorijų panaudojimą, pavyzdžiui, žemės ūkio reikmėms, V. Karosienės nuomone, kol kas net galvoti neverta.
„Atliekos tose teritorijose išlieka dešimtmečius, nors daugiau jų sąvartynuose ir nebemetama. Tačiau, pavyzdžiui, užsienio mokslininkai jau ima kalbėti apie tai, kad po kelių dešimtmečių galbūt būtų galima tuos sąvartynus vėl atkasti", - teigė Aplinkos ministerijos atstovė.
Skaičiuojama, kad Lietuvos sąvartynuose guli apie 3,4 tonų atliekų. Manoma, kad atkasus dalį medžiagų, pavyzdžiui, metalo, plastmasės atliekų būtų galima perdirbti. Tokių senų sąvartynų atkasimo pavyzdžių jau yra Estijoje. Saremos saloje uždaryto sąvartyno teritorija po kiek laiko buvo pritaikyta golfo aikštynui.
Artimiausiu metu Lietuva įsipareigoja ne tik visiškai sutvarkyti senuosius sąvartynus, bet ir mažinti regioniniuose sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį. Skaičiuojama, kad iki 2020 m. kasmet šalyje susidarančių atliekų kiekis gali augti po 1 procentą.
Tačiau bendras jų kiekis 2020 m. neturėtų didėti daugiau kaip 11 procentų, lyginant su 2011 m. Jei šios prognozės pasitvirtins, bendras atliekų kiekis sieks apie 6,1 milijono tonų.
Šalies sąvartynuose tebėra šalinama didžioji dalis – maždaug trys ketvirtadaliai – susidarančių komunalinių atliekų. Todėl siekiama vis daugiau atliekų perdirbti, naudoti pakartotinai, kompostuoti, o naujų sąvartynų po 2020 m. Lietuvoje planuojama apskritai daugiau nebeatidaryti.