Šios atliekos buvo sudegintos „Fortum Klaipėda“ termofikacinėje elektrinėje, kurios krosnys jas pavertė šiluma ir elektros energija.
Pusė kuro – atliekos
Komunalinės ir nepavojingos pramoninės atliekos šiuo metu sudaro apie 50 proc. „Fortum Klaipėda“ termofikacinės elektrinės sunaudojamo kuro. Perdirbimui nebetinkamos išrūšiuotos namų ūkių atliekos į elektrinę atkeliauja tik iš Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro, o pramoninės atliekos – iš vietinių įmonių.
2013-ųjų gegužę Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikti pradėjusios termofikacinės elektrinės energijos naudojimo efektyvumas siekia beveik 90 proc. Per metus tokioje elektrinėje galima sudeginti iki 260 tūkst. tonų atliekų ir taip reikšmingai sumažinti sąvartynams tenkančias apkrovas.
Degindama atliekas ir biokurą „Fortum Klaipėda“ termofikacinė elektrinė pagamina apie 40 proc.
Klaipėdai reikalingos šilumos. Todėl toks didelis šilumos tiekėjas smarkiai padidino konkurenciją ir leido šilumos kainas klaipėdiečiams sumažinti keliolika procentų.
Nerimauta be reikalo
Nors „Fortum Klaipėda“ termofikacinės elektrinės statybas ir planus energiją gaminti deginant atliekas dalis Klaipėdos visuomenės pasitiko su nepasitikėjimu ir būgštavimais dėl aplinkos taršos, tyrimai rodo, jog nerimauta be reikalo.
Kovo mėnesį sertifikuota Olandijos laboratorija „Bureau Veritas Industrial Services“ termofikacinėje jėgainėje atliko dioksidų ir furanų matavimus. Paaiškėja, kad šių medžiagų išmetimai į aplinką yra net 67 kartus mažesni nei leidžiama 0,1 ng/Nm3 norma.
Atliekų naudojimą energijos gamybai labai griežtai reglamentuoja ES šalyse taikomos ES atliekų deginimo direktyvos, pagal kurias ribinės aplinkos taršos normos, taikomos gaminant energiją iš atliekų, yra žymiai griežtesnės nei naudojant kitokias kuro rūšis. Todėl dioksidų ir furanų matavimai elektrinėje atliekami mažiausiai du kartus per metus.
Europoje – ne naujiena
Klaipėdos termofikacinė elektrinė – tai viena iš trijų Lietuvos energetikos strategijoje numatytų pastatyti atliekų deginimo gamyklų.
Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės Vilmos Karosienės, įgyvendinus visus patvirtintus regioninius atliekų rūšiavimo ir perdirbimo projektus, energijos gamybai būtų galima panaudoti iki 0,5 mln. tonų energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų, kurių perdirbti kitais būdais jau nebeįmanoma.
Iš viso Lietuvoje per metus surenkama apie 1,3–1,4 mln. tonų komunalinių atliekų, todėl dalies jų deginimas taptų svarbiu žingsniu siekiant įgyvendinti ES atliekų tvarkymo direktyvoje nustatytus reikalavimus.
„Maksimaliai išnaudojus atliekų deginimo galimybes sąvartynams tenkantis krūvis gerokai sumažėtų, jų tarnavimo laikas pailgėtų, būtų sprendžiama nemalonių kvapų problema.
Apskritai yra siekiama, kad į sąvartynus patenkantis komunalinių atliekų kiekis būtų kaip įmanoma mažesnis. Atliekų deginimas – vienas pagrindinių būdų to pasiekti, be to, šio proceso metu gaunama gyventojų poreikiams reikalinga energija“, – aiškino V.Karosienė. Klaipėdos jėgainė, kurioje kurui naudojamos atliekos yra pirmasis toks objektas Baltijos šalyse. Tuo metu visoje Europoje tokių termofikacinių elektrinių yra daugiau kaip 400, vien Prancūzijoje veikia apie 130, Skandinavijoje – per pusšimtį tokių jėgainių.
