Šiuo metu Lietuvoje galioja du pagrindiniai įstatymai, reguliuojantys atliekų tvarkymą ir atliekų prevenciją – Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planas ir Valstybinė atliekų prevencijos programa. Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko nuomone, jų visiškai pakanka tam, kad galėtume efektyviai planuoti atliekų prevenciją.
„Yra ir trečias svarbus dėmuo – Atliekų tvarkymo įstatymas. Jį netrukus keisime, tačiau atliekų prevencijai didesni pokyčiai šiuo atveju nenumatomi. Tiesiog šiai sričiai skirsime dar daugiau dėmesio nei anksčiau, nes manome, kad tai labai svarbu“, – teigė ministras K. Trečiokas.
2012 m. Europos Komisija parengė atliekų tvarkymo ataskaitą apie tai, kaip valstybės narės tvarko komunalines atliekas. Viena didžiausių Lietuvos atliekų tvarkymo problemų tuomet įvardinta prasta atliekų prevencijos politika. Tačiau nuo tada šalyje uždaryti jau visi nepavojingųjų atliekų sąvartynai bei atliekų šalinimo vietos.
Reikalavimų neatitinkančių sąvartynų šalyje buvo identifikuota daugiau kaip 800. Šiandien atliekos šalinamos vienuolikoje regioninių sąvartynų, kurie atitinka saugos reikalavimus. Visoje šalyje kyla mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiai, įrengtos stambiagabaričių atliekų aikštelės, gyventojams dalinami kompostavimo konteineriai, sudarytos galimybės atskirai mesti stiklo, popieriaus ir plastmasės atliekas. Veikianti užstato sistema bei įvairios visuomenės informavimo kampanijos taip pat ženkliai prisideda prie atliekų prevencijos.
Aplinkos ministro nuomone, šiandien Lietuva nuo kitų Baltijos šalių atliekų prevencijos atžvilgiu smarkiau neišsiskiria. „Sunku palyginti, kur mes lenkiame latvius ar estus, o kur – jie mus. Yra sričių, kur kaimynai pranašesni, tačiau mes, sakyčiau, turime daugiau prevencinių priemonių. Atliekų prevencijos prasme galbūt smarkiai neišsiskiriame kaip lyderiai, bet tikrai ir nestovime gale“, – sakė ministras K. Trečiokas.
Atliekų prevencija yra pagrindinis atliekų tvarkymo politikos tikslas. Prevencija siekiama vengti atliekų susidarymo, mažinti susidarančių ir nenaudojamų atliekų kiekį, taip pat – kenksmingų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose. Vienas iš tikslų yra produktus naudoti pakartotinai ar prailginti jų būvio ciklą. Todėl per artimiausius šešerius metus Lietuva įsipareigoja siekti, kad susidarančių atliekų kiekis neviršytų ES šalių vidurkio. Tai ketinama daryti skatinant atliekų prevenciją gamybos ir kitos ūkinės veiklos sektoriuose, didinant medžiagų ir išteklių naudojimo efektyvumą, tobulinant įmonių, ūkininkų ir kontroliuojančių institucijų darbuotojų kvalifikaciją atliekų prevencijos srityje.
Artimiausiame laikotarpyje Lietuvoje taip pat ketinama daugiau dėmesio skirti tausojančiam vartojimui bei visuomenės sąmoningumo didinimo priemonėms.
