Iki 2015 m. šalies savivaldybės turi atsinaujinti antrinių žaliavų konteinerių aikštelių išdėstymo schemas. Savivaldybių duomenimis, 2013 m. pabaigoje Lietuvoje dar trūko 1937 konteinerių aikštelių surinkti antrinėms žaliavoms iš gyventojų, 814 aikštelių – sodininkų bendrijose, 376 konteinerių aikštelių – garažų bendrijose. Todėl per artimiausius šešerius metus ES paramos lėšomis tokių aikštelių ketinama įrengti daugiau.
Tankinti antrinių žaliavų konteinerių aikštelių tinklą savivaldybės įpareigotos ir Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano nuostatomis. Planuojama, kad 600–800 gyventojų daugiabučių namų rajonuose turi vidutiniškai tekti bent po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę. Numatyti ir galimi maksimalūs atstumai iki konteinerių aikštelių. Iki 2016 m. savivaldybėms rekomenduojama užtikrinti, kad visų miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose vidutinis atstumas iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių būtų ne didesnis kaip 150 metrų. Iki 2018 m. šį atstumą rekomenduojama sutrumpinti iki 100 metrų.
Nuošalyje nelieka ir individualių namų valdos – jas taip pat planuojama intensyviai aprūpinti konteineriais. Pasak Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento Europos Sąjungos fondų valdymo skyriaus vyr. specialistės Rasos Uselytės, šiemet, kaip ir ankstesniais metais, vėl finansuojamas konteinerių individualioms valdoms įsigijimas su sąlyga, kad tiek pat prie konteinerių įsigijimo savo lėšomis prisidės ir gamintojai bei importuotojai, tiekiantys į rinką supakuotus gaminius. Taigi ir individualiuose namuose gyvenantys žmonės turės dar daugiau galimybių tinkamai rūšiuoti atliekas.
Jau kitąmet tokiais konteineriais bus visiškai aprūpinti Tauragės regiono individualių namų valdų savininkai: Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras jų ketina įsigyti daugiau kaip 47 tūkstančius vienetų.
Tačiau vien įsigytais konteineriais nei Tauragės, nei kituose šalies regionuose savivaldybių darbai nesibaigs. Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planas įpareigoja savivaldybes mažiausiai kartą per metus informuoti gyventojus apie antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimą savivaldybės teritorijoje. Taip pat antrinių žaliavų surinkimo konteinerius rekomenduojama statyti ne tik prie daugiabučių, bet ir viešosiose vietose, kur dėl didesnių gyventojų srautų susidaro daug antrinių žaliavų.
Visos šios priemonės reikalingos tam, kad Lietuva įgyvendintų pagrindinį ilgalaikį atliekų tvarkymo tikslą – kuo mažiau atliekų vežti į sąvartynus, kuo daugiau jų perdirbti arba pakartotinai panaudoti. Po 2020 m. Lietuvoje planuojama daugiau neįrengti nė vieno naujo sąvartyno.
