Per kelis mėnesius Jūžintų seniūnija surinko beveik 19 tonų elektroninių atliekų. Vienam gyventojui vidutiniškai teko po beveik 11 kilogramų šio tipo atliekų. Taip jūžintiškiams pavyko kone tris kartus viršyti Europos Sąjungos direktyvą – surinkti po 4 kg elektronikos bei baterijų atliekų skaičiuojant vienam gyventojui.
Jūžintų seniūnė Audronė Baltuškaitė pasakojo, kad rūšiuoti atliekas gyventojai buvo skatinami labai paprastomis, tačiau veiksmingomis priemonėmis. „Pasitelkėme į pagalbą paštininkus ir po visų gyventojų namus išnešiojome lapelius, informuojančius apie elektroninių atliekų surinkimą. Informavome, kad jei gyventojai neturi galimybių, sunkiai vaikšto, yra ligoti, stambias elektronines atliekas iš jų paimsime patys – tereikėjo paskambinti lapeliuose nurodytu telefonu“, – prisiminė A. Baltuškaitė.
Iš pradžių gana vangiai vykusi akcija gerokai įsibėgėjo, kai seniūnijos darbuotojai į pagalbą pasitelkė ir socialinius tinklus. „Elektronines atliekas traukėme ir iš visokių sandėliukų, malkinių, prisidėjo ir įmonės, atidavusios įvairių nuo seniau užsilikusių įrenginių. Juokavome, kad jei ir nelaimėsime projekto, bent būsime apsitvarkę ir nerasime kokio seno šaldytuvo ar skalbimo mašinos pamiškėje“, – sakė A. Baltuškaitė.
Skeptikus, galvojančius, kad pasibaigus akcijai gali pasibaigti ir gyventojų noras rūšiuoti atliekas, seniūnė gali nutildyti faktais. „Vien Jūžintuose turime net dvi aikšteles su rūšiavimo konteineriais. Bent po vieną yra ir kitose aplinkinėse seniūnijose. Žinia, kurią skleidžiame apie rūšiavimą, pasiekia vis daugiau žmonių. Gyventojai tikrai tampa sąmoningesni. Štai Rokiškio regiono komunalininkai neseniai sakė, kad būtent Jūžintuose atliekų konteineriai yra švariausi – tai yra, dauguma skirtingų atliekų patenka būtent į tuos konteinerius, kurie joms ir yra skirti“, – pasakojo A. Baltuškaitė. Rūšiuoti atliekas Jūžintų gyventojai skatinami ne tik namuose, bet ir viešosiose vietose. Pavyzdžiui, prie seniūnijos kapinių stovi konteineriai, ant kurių priklijuoti lapeliai su užrašais, kokias atliekas reikia mesti į konkretų konteinerį. „Šalia yra dėžės, skirtos žaliosioms atliekoms. Taip pūvančios atliekos keliauja ne į bendrų atliekų konteinerį, bet yra kompostuojamos“, – pasakojo Jūžintų seniūnė.
Sparčiai mokytis rūšiuoti visas atliekas, tarp jų – ir elektronines, turi ne tik Jūžintai, bet ir kitos Lietuvos seniūnijos. 2011 m. duomenimis, Lietuvos rinkai buvo patiekta daugiau kaip 25 tūkstančiai tonų elektros ir elektroninės įrangos. Tais pačiais metais jos atliekų buvo surinkta beveik 46 procentai, skaičiuojant pagal visą vidaus rinkai pateiktą įrangą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane numatyta, kad nuo 2016 m. Lietuvoje turi būti surenkama ne mažiau kaip 45 procentai minėtų atliekų, o nuo 2020 m. – ne mažiau kaip 65 procentai. Į sąvartynus patekusios elektroninės atliekos teršia gruntą, didina bendrą sąvartyno atliekų kiekį, todėl labai svarbu perdirbti kuo didesnę jų dalį.
