Į visus šiuos klausimus turi atsakyti šalies savivaldybės, rengdamos atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planus. Valstybinis atliekų tvarkymo planas šiam laikotarpiui jau yra parengtas ir patvirtintas, todėl dabar liko parengti regioninius bei savivaldybių atliekų tvarkymo planus. Tiesa, kai kurios savivaldybės šiuos darbus jau suspėjo įgyvendinti.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pripažino, kad kol kas skirtingose Lietuvos vietovėse su šia užduotimi bandoma susidoroti skirtingu tempu. „Yra savivaldybių, kuriose situacija gera, tačiau yra ir tokių, kuriose į šio plano parengimą ir įgyvendinimą dar žvelgiama pro pirštus. Pavojaus signalų, kad kur nors planas visai nebus parengtas, nėra. Tačiau dabar iš tiesų savivaldybėms pats laikas susitvarkyti su šiais darbais, jei jos to nepadarė anksčiau“, – sakė ministras.
Pagrindiniai atliekų tvarkymo uždaviniai numatyti valstybiniame plane. Regionai ir savivaldybės savo ruožtu turi rūpintis, kokių priemonių imtis, kad tuos uždavinius pavyktų įgyvendinti. „Regionams svarbiausia, kad savivaldybės sukoordinuotų savo veiksmus tarpusavyje. Jei kurioms savivaldybėms trūksta supratimo, žinių, mes bandysime paraginti, jei reikia – padėti. Artėjantys savivaldos rinkimai savivaldybes taip pat turėtų paskatinti aktyviau rengti atliekų tvarkymo planus. Savivaldybių tarybos patvirtinus planus galėtų pridėti prie nuveiktų darbų sąrašo“, – sakė aplinkos ministras.
Valstybiniame atliekų tvarkymo plane svarbiausias prioritetas skiriamas atliekų prevencijai. Taip pat skatinama kuo mažiau atliekų šalinti sąvartynuose, kuo didesnę jų dalį perdirbant ar kitaip panaudojant. Įgyvendinti šiuos reikalavimus savo ruožtu turi siekti ir savivaldybės.
Dalį svarbių darbų pavyko nuveikti dar iki 2014 m. arba užbaigti juos šiais metais. Pavyzdžiui, visoje šalyje uždaryti reikalavimų neatitinkantys sąvartynai: visos atliekos šalinamos 11 regioninių nepavojingųjų atliekų sąvartynų. Savivaldybėse įrengtos atliekų rūšiavimo konteinerių aikštelės, bioskaidžių atliekų bei stambiagabaričių atliekų aikštelės. Šiais metais sparčiai pajudėjo mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių statyba.
Tačiau iki 2020 m. savivaldybių dar laukia nemažai svarbių uždavinių, kuriuos reikės įgyvendinti. Lietuvoje sąvartynuose vis dar šalinama daugiau nei pusė susidariusių atliekų. Į juos patenka net trys ketvirtadaliai komunalinių atliekų, kurios ne tik didina sąvartynų atliekų masę, bet ir kelia pavojų aplinkai. Todėl savivaldybės turi siekti, kad iki 2020 m. ne mažiau kaip 65 procentai komunalinių atliekų būtų perdirbamos, o ne keliautų į sąvartynus.
Savivaldybės taip pat privalo užtikrinti kuo patogesnes atliekų rūšiavimo galimybes gyventojams. Tai reiškia, kad ir konteinerių tinklas savivaldybėse turi būti pakankamai tankus. Iki 2016 m. vidutinis atstumas daugiabučių namų rajonuose iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių turės būti ne didesnis kaip 150 metrų. Dar po poros metų jį bus siekiama sutrumpinti iki 100 metrų.
