Sąmoningumas didėja
Visuomenės informavimas – viena iš kryptingų Aplinkos ministerijos veiklų. Siekiant išsiaiškinti, kokios informacijos jai labiausiai trūksta, Aplinkos ministerijos užsakymu UAB „RAIT“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą.
Atliekas ar bent dalį jų rūšiuojantys atsakė per 70 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu praėjusių metų vasarą vienos įmonės užsakyta panaši apklausa atskleidė, kad šiukšles rūšiuoti yra linkę daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (62 proc.). Tad tendencijos krypsta geron pusėn.
Gerėjančią rūšiavimo situaciją pastebi ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius. „Pastebime pagerėjimą. Ypač kai individualiems namams buvo išdalyti rūšiavimo konteineriai. Žmonės į apačią sumeta stiklą. Ant viršaus deda maišus, kuriuose būna sudėję popieriaus arba plastiko atliekas. Šios tvarkos laikomasi praktiškai idealiai.
Būna tik labai retų atvejų, kai daugiau nei tūkstantyje išdalytų rūšiavimo konteinerių aptinkamos sumaišytos atliekos“, – pasakojo KRATC atstovas. Jo teigimu, Klaipėdos regione praėjusių metų duomenimis apie 17 procentų padidėjo ir atliekų kiekis rūšiavimui skirtuose konteineriuose -„varpeliuose“. Tai – vienas geriausių rodiklių šalyje.
Paskatinimui – mažesni mokesčiai?
Paklausti, kas paskatintų visuomenę rūšiuoti atliekas, po 38 proc. apklaustųjų nurodė, kad tam reikia pastatyti daugiau rūšiavimo konteinerių. Be to, respondentai pageidautų, kad rūšiuojantiems būtų sumažinti mokesčiai už atliekų tvarkymą.
Tačiau daugiabučiuose namuose tai padaryti, ko gero, būtų sudėtinga. O praėjusią savaitę priimtos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos mokestinės naštos mažėjimo taip pat nežada. Nutarta po šiek tiek daugiau nei metų įvesti mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis.
Panašu, kad šiuo atveju gyventojams nepavyks atsikirsti „Ne mano šiukšlės, kodėl už jas turėčiau mokėti?“ Kol visuomenėje bus nesąmoningų vartotojų, tikslingai neįsitraukusių į rūšiavimo procesą, tol „kentės“ visi.
Geriausiai informuoja – televizija
Net 66 proc. apklaustųjų pagrindiniu informacijos šaltiniu apie aplinkosaugą įvardijo televiziją, beveik 26 proc. – internetą, dar apie 4 proc. – spaudą. Kiti apklaustieji informacijos apie aplinkosaugą gauna iš pažįstamų, radijo ar kitų šaltinių.
Televizija – pagrindinis 55–74 m. amžiaus žmonių, Klaipėdos, Šiaulių ir Utenos apskričių gyventojų informacijos apie aplinkos apsaugą šaltinis.
Nors 17 proc. respondentų mano, kad intensyviau rūšiuoti atliekas paskatintų dar geresnis visuomenės informavimas.
Geriausiai informuoti respondentai jautėsi apie atliekų rūšiavimą ir gyvosios gamtos apsaugą.
Gyventojai už didesnes baudas
Paklausti apie tai, kaip galima kovoti su šiukšlintojais, respondentai atsakė, kad reikėtų padidinti baudas (38 proc. apklaustųjų), išaiškintiems šiukšlintojams skirti viešųjų aplinkos tvarkymo darbų (23 proc.), organizuoti daugiau reidų (21 proc.), skatinti žmones pranešti apie šiukšlintojus (14 proc.).
2 000–20 000 gyventojų turinčių gyvenviečių ir Kauno apskrities gyventojai dažniau nurodė, kad efektyvus būdas kovoti su šiukšlintojais – baudų padidinimas.
Vilniaus apskrities gyventojai dažniau įvardijo, kad reikėtų organizuoti daugiau reidų. Už viešųjų aplinkos tvarkymo darbų skyrimą dažniau pasisakė rajonų centrų ir didelių miestų gyventojai bei gyvenantieji Panevėžio ir Utenos apskrityse.
