Pavyzdžiui, Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras neseniai įsigijo dar 14 tūkstančių žaliųjų ir bioskaidžiųjų atliekų kompostavimui skirtų dėžių. Jos bus nemokamai dalinamos apskrities individualių valdų savininkams. Savo ruožtu gyventojai, nemokamai pasiimantys šias dėžes, įsipareigoja mesti į jas žaliąsias atliekas ir savo reikmėms naudoti susidarantį kompostą. Kompostuojamos žaliosios ir bioskaidžios atliekos nepatenka į bendrųjų atliekų konteinerius ir neiškeliauja į sąvartynus. Juose šio tipo atliekos pūdamos išskiria atmosferai kenksmingas dujas, be to, skleidžia nemalonų kvapą. Tuo tarpu tinkamai kompostuojamos šios atliekos sudaro vertingą kompostą, kurį vėliau galima naudoti sodo ar daržo darbams.
Tačiau tam, kad kompostas būtų tinkamas ir kokybiškas, būtina žinoti bent keletą taisyklių, kaip elgtis su gauta kompostavimo dėže. Pirmiausia specialistai rekomenduoja atidžiai parinkti konteinerio vietą. Jį rekomenduojama statyti iš dalies saulėtoje, gerai vėdinamoje, bet ne vėjuotoje vietoje. Konteinerio negalima statyti ant kieto paviršiaus – jį reikia statyti tiesiai ant žemės prieš tai ją išpurenus.
Tiems žmonėms, kurie ką tik gavo ar dar ateityje gaus šiuos konteinerius ir kompostuoti ruošis pirmą kartą, taip pat vertėtų atsižvelgti į keletą rekomendacijų. Pirmą kartą užpildant kompostavimo konteinerį pirminiam sluoksniui reikėtų naudoti stambesnes liekanas, pavyzdžiui, nugenėtas šakas. Formuojant kitus sluoksnius labai svarbu maišyti atliekas: sodo bei virtuvės organines atliekas reikia gerai permaišyti, šlapesnes maišant su sausesnėmis, stambias – su smulkiomis. Taip tvarkant atliekas į kompostą lengviau pateks oras.
Skaičiuojama, kad tinkamai žaliąsias ir bioskaidžias atliekas kompostuojantys gyventojai gali perdirbti net maždaug trečdalį buityje susidarančių atliekų. Tačiau į kompostavimo konteinerius jokiu būdu negalima mesti kai kurių daugelio virtuvėse susidarančių atliekų, pavyzdžiui, mėsos, žuvies, duonos, pieno produktų likučių. Taip pat negalima mesti kaulų, riebalų, nuorūkų, pelenų, augintinių ekskrementų. Kartu su žaliosiomis atliekomis negalima mesti ir piktžolių su subrendusiomis sėklomis.
Į kompostavimo dėžes galima mesti vaisių ir daržovių atliekas bei lupenas, pjuvenas, šienavimo atliekas, lapus, gėles, kavos ir arbatos tirščius, smulkintas šakas, medienos drožles. Miestuose gyvenantiems individualių valdų savininkams taip pat derėtų atsiminti, kad ne kaimiškose vietovėse žaliųjų atliekų deginti negalima, nors kartais gyventojai būtent taip bando su jomis susidoroti. Tačiau deginamų atliekų dūmai kenkia žmonių sveikatai, be to, nereti atvejai, kai deginant atliekas įsiplieskia gaisrai, kurių pasekmės dažnai būna tragiškos. Todėl užuot deginus atliekas ar metus jas į bendruosius konteinerius, verčiau jas kompostuoti ir pasigaminti savo reikmėms naudingo komposto.
