Tuo tarpu, Aplinkos ministerijos Atlieku departamento Daliaus Krinicko nuomone, baimintis nėra ko, mokestis gyventojams gali būti net mažesnis nei dabar.
Gali būti taikomos nuobaudos
Jau po mažiau nei metų ir vieno mėnesio bus įvestas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis. Šis mokestis, kaip ir šiuo metu galiojantis mokestis fiziniams ir juridiniams asmenims, teršiantiems aplinką iš stacionarių ar mobilių taršos šaltinių bei gaminių gamintojams ir importuotojams, teršiantiems aplinką gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, bus mokamas į valstybės biudžetą. Šį mokestį mokės sąvartyno operatorius ir jis bus mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį sąvartyne pašalintų atliekų kiekį. Toks mokestis galioja beveik visoje Europoje.
Kaip teigia seimo narys Algimantas Salamakinas, šis mokestis bus drausminė priemonė, kuri įpareigos žmones rūšiuoti atliekas. Kuo atsakingiau ir sąžiningiau žmonės žiūrės į šį reikalą, tuo mokestis bus mažesnis. Tikslas yra kuo labiau sumažinti į sąvartynus vežamų atliekų kiekį, kad kuo daugiau jų galima būtų perdirbti. Pagal Europos direktyvą 2030 metais į sąvartynus išvežamų atliekų kiekis Lietuvoje negalės viršyti 5 procentų visų atliekų. Jei šios sąlygos nebus laikomasi, Lietuvos laukia Europos Sąjungos komisijos nuobaudos.
Atsakingi ne tik žmonės
„Žinoma, atsakingi už šias naujoves bus ne vien rūšiuojantys gyventojai, bet ir valstybinės institucijos, kurios turi stengtis gerinti atliekų šalimo infrastruktūrą. Už atliekų perrūšiavimą bus atsakingos dešimt įmonių. Reikia sutvarkyti kai kuriuos poįstatyminius teisės aktus dėl atliekų deginimui pritaikytų vietų. Šio metu leidimą tam turi tik Klaipėdos rajonas. Greitu metu tam pasiruošęs turėtų būti ir Akmenės rajonas. Tiesa, reikia ieškoti dar mažiausiai vienos vietos, kur atliekas naikinti būtų galima tokiu būdu. Taip pat esu kalbėjęs su investuotojais, kurie norėtų Lietuvoje pritaikyti Japoniškas ar vakarų Europos technologijas, kad atliekas būtų galima perdirbti antriniam panaudojimui“, - mintis dėstė seimo narys.
Pavyzdys – Alytus
„Dar vienas labai svarbus dalykas yra atliekų rūšiavimo konteineriai. Deja šioje srityje kol kas šiek tiek atsiliekame. Tiesa, kaip puikus teigiamas pavyzdys yra Alytaus regionas, kuriam priklauso septynios savivaldybės. Ten labai neblogai sutvarkyta tiek atliekų rūšiavimo ir šalinimo infrastruktūra, tiek ir patys žmonės, ypač privačių gyvenamųjų namų kvartaluose, labai geranoriškai ir sąmoningai žiūri į šį reikalą ir sėkmingai rūšiuoja. Alytiškiai turi ir trikamerinius atliekų surinkimo automobilius, kurie atskiria atliekas. Iki 2016 metų turės būti „perginkluoti“ ir visi likę tokie automobiliai kituose miestuose. Daugiau problemų turime Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose, kur plėtra šioje srityje vyksta ne taip sklandžiai, tačiau stengiamės gerinti situaciją“,– tikino A. Salamakinas.
Ateityje – lengvatos rūšiuojantiems
Seimo narys atskleidė, kad ateityje atliekų tvarkymo klausimais laukia ir daugiau pokyčių. „Ateityje turime minčių ir apie lengvatas sąžiningai rūšiuojantiems žmonėms Tiesa, rūšiavimas kol kas yra pirminio tipo, kai stovi trys skirtingų spalvų konteineriai: geltonas – plastmasei, mėlynas – popieriui, žalias – stiklui. Reikia kalbėti ir su privačiu sektoriumi, kuris užsiima pakuotėmis, elektros prietaisais ir kita, kad galėtume plėstis dar labiau. Šiuo metu komiteto pagrindu yra sudaryta darbo grupė, kuri intensyviai dirba prie šio naujojo įstatymo. Turime užsibrėžtus tikslus ir tikslingai dirbame jų link“, - ambicijų neslėpė Algimantas Salamakinas.
Mokestis gali ir mažėti
Tuo tarpu Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktoriaus Daliaus Krinicko nuomone, gyventoju baiminimasis dėl papildomo mokesčio nepagrįstas. „Tas mokestis nebus papildomas. Tiesiog kaina už į sąvartyną priduodamų atliekų toną bus didesne ir kasmet vis kils. Tačiau jeigu ir žmonės bus sąmoningi, atsakingai rūšiuos ir valstybė parūpins reikiama infrastruktūra: šiukšlių deginimui ar kompostavimui, perrūšiavimui, tas mokestis gali ir mažėti“,– tikino direktorius.
Nors D. Krinicko nuomone, vien pats mokestis nieko neišspręs. „Pirmiausia žmonės turi suprasti, kad iš jų nesiekiama surinkti daugiau pinigų. Sąvartyno mokestis bus priemonė problemai spręsti. Tačiau ir patys žmonės bei atsakingos institucijos turi laikytis sąžiningai. Tuomet ir mokestis bus nebaisus“,– nerimaujančius dėl mokestinės naštos ramino D. Krinickas.