Rūkuose skendėjančios marios skersai išilgai juoduoja kaskar plačiau besiveriančių properšų akivarais. Jos užvakar dar buvo ankštos daugybei jas apnikusių vandens paukščių, o šiandien – miglotose platybėse sparnuočių klegesys – nenutildomas.
Rūkuose skendintys vandeningo Kuršių marių ledo tyrai šiandien aidi daugybe gulbių giesmininkių, klykuolių, jūrinių erelių, dančiasnapių rypavimų. Lyg būtų pavasario, o ne žiemos pradžia. Vandens paukščių sankaupų čia padaugėjo, kai kitus telkinius krašte šaltis sukaustė.
Bet šiomis dienomis hidrologai jau užfiksavo smarkiai atšutusį ledo masyvą ties Nida, suirusio ledo grūstis ties Vente, tad laukiamas ir priešalo sulaužymas. Tai reiškia, kad mariose atvirų plotų dar padaugės ir artins galimą ledonešį. Ledo storis sties Nida – vos 4 , ties Vente – 9 centimetrai, bet properšų jame – daugybė. Ir jos vis plečiasi.
Pramogautojai ant Kuršių marių ledo, kuris sutvirtėjo tik prieš savaitę, įsismaginti pirmąją gruodžio savaitę taip ir nesuspėjo. Orai dabar atšilo, ir lūkesčiai pačiuožinėti, palaigyti burlentėmis ar bent nusigauti ledu į žūklavietes rogėmis – neįgyvendinti. Atrodo, ilgam. Meteorologinės prognozės ateinančiai savaitei pilnos spėjamų šlapdribų ir pliusinės temperatūros Vakarų Lietuvoje.
Tad baltoji kielė, mažutis, nebaikštus paukštelis, bėgioja Kuršių marių pakrante, tarp apledėjusių Ventės rago molo akmenų ir lesioja užtiktus trupinėlius sąnašose tarp sraigių kiautų. Straksi ir tarp ledo lyčių, kurias dabar laužo ir į krantą verčia stebėtinai žemai nusekusių marių srovės.
„Baltoji kielė gruodžio mėnesį jau turėtų būti gerokai piečiau nuo Lietuvos pasitraukusi, o ši vis nepalieka pamario. Neseniai į tinklus buvo trys pakliuvusios, apžiedavome ir paleidome. Tokiu metu šios rūšies individai, taip pat trys geltonieji čivyliai, du paprastieji varnėnai šiame krašte – nekasdienis reiškinys“, – kalba Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas.
Stebėdamas paukščių sankaupas Kuršių marių properšose, vidury savaitės jis dar vaikštinėjo po užšalusių marių įlankas, o dabar – jau rizikinga. Vandens sluoksnis ant ledo jį smarkiai tirpdo.
Tuo tarpu ant Minijos upės senvagės ir jos įlankose poledinės žūklės mėgėjai šiandien užtūpė pamėgtas vietas ir gaudė ešerius. Žinoma, prieš tai ant kaklo pasikabinę smaigus.
Lankos pamaryje – žalios, jose ramiai ganosi stirnos. O vienas ūkininkas į nušalusių kukurūzų lauką tik penktadienį išvairavo kombainą...
