Padidinti pakuočių atliekų perdirbimo rodiklius numatyta Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane. Aplinkosaugos specialistas, viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius sako, kad tai – visiškai realus uždavinys.
„Su Aplinkos ministerijos pagalba gerindami infrastruktūrą, didindami gyventojų sąmoningumą, daugiau dėmesio skirdami vartotojų švietimui bei jų įpročių keitimui, manau, tikrai šį uždavinį gebėsime įgyvendinti“, – teigė K.Pocius.
Pasak specialisto, kur kas daugiau nerimo kelia šią vasarą pasirodęs Europos Komisijos komunikatas, kuriame kalbama apie siūlymą iki 2030–ųjų padidinti pakuočių atliekų perdirbimo lygį iki 80 procentų.
„Tai atrodo jau pernelyg ambicingas uždavinys. Mūsų partneriai Europoje yra atlikę studijas, kurių rezultatai rodo, kad pasiekti tokio perdirbimo lygmens praktiškai neįmanoma. Tačiau žiūrėsime, ar tokia rekomendacija įsigalios, kol kas ji Europoje kelia daug intensyvių diskusijų“, – teigė K.Pocius.
VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovo teigimu, tam, kad lietuviai kuo mažiau pakuočių išmestų į sąvartynus, jau kitąmet ketinama koncentruotis į tris pagrindinius uždavinius. Pirmiausia 2015–aisiais ketinama gerinti infrastruktūros plėtrą. Tai reiškia, kad gyventojams bus siekiama sudaryti kuo daugiau galimybių patogiai ir efektyviai rūšiuoti pakuočių atliekas. Kitas uždavinys – gerinti pakuočių atliekų surinkimo paslaugą. Čia svarbus išlieka ir kainos faktorius. „Ši paslauga neturi kainuoti per daug ar per mažai. Negali taip būti, kad surinkėjai kaups viršpelnį, o jis guls ant mokėtojų pečių“, – teigė K.Pocius.
Trečiasis ir pats svarbiausias uždavinys – keisti vartotojų įpročius ir didinti jų sąmoningumą. Pasak K.Pociaus, tam ypač svarbu leisti žmonėms patiems pamatyti ir suvokti, kokią žalą aplinkai daro jų į bendruosius konteinerius išmetamos pakuočių atliekos. „Pavyzdžiui, žmogus gaminasi pietus ir taip sukaupia bent keletą pakuočių atliekų. Jei jis neįsivaizduoja žalos, galvoja – „nieko čia tokio“ ir meta pakuotes į bendrųjų atliekų konteinerį. Tačiau tokiam žmogui būtina parodyti, kokią ilgalaikę žalą daro toks elgesys“, – teigė „Žaliojo taško“ vadovas K.Pocius.
Specialisto nuomone, verta svarstyti ir apie gamintojų bei importuotojų veiklos tobulinimą. Nors tikslių tyrimų nėra, tačiau pastebima tendencija, kad nemažai produktų, tarp jų ir maisto, pakuojami į neperdirbamas pakuotes, o tokiu būdu taip pat didinama aplinkos tarša. „Žinoma, čia reikia kalbėti ir apie fizikines pakuočių savybes, ypač tas, kurios skirtos pakuoti maisto produktams. Bet kuriuo atveju reikia ieškoti ir rasti geriausią sprendimą, kaip pagerinti pakuočių atliekų situaciją ir gamintojų bei importuotojų sektoriuje“, – kalbėjo K.Pocius.
