„Apie tai diskutuojama jau seniai, todėl manau, kad pakuočių gamintojai ir importuotojai tam jau yra pasirengę. Nemanau, kad jiems dėl priimamų užduočių kils kokių nors sunkumų“, – teigė aplinkos ministras.
Gamintojai ir importuotojai bus įpareigoti kasmet surinkti ir perdirbti vis didesnį pakuočių atliekų kiekį, taip pat naudoti perdirbamas pakuotes. Be to, bus siekiama plėsti pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūrą, mažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius, tuo pačiu – ir aplinkos taršą. Pakuočių atliekų tvarkymo sistemą Lietuva tobulina atsižvelgdama į gerąją kitų ES valstybių patirtį. Pavyzdžiui, užstato už vienkartines pakuotes sistema kitose ES šalyse leidžia surinkti ir perdirbti net iki 80–90 procentų šio tipo pakuočių atliekų. Nors daugelį pakuočių atliekų galima perdirbti ar kitaip pakartotinai panaudoti, Lietuvoje vis dar palyginti didelė šio tipo atliekų dalis keliauja į sąvartynus. Popieriaus, plastiko, stiklo atliekų irimo laikotarpiai skaičiuojami dešimtmečiais ar net šimtais metų. Tuo metu perdirbus tokias atliekas pavyktų ne tik sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius, bet ir išsaugoti daugybę gamtos išteklių, kurie dabar naudojami pakuotėms gaminti. Statistika atskleidžia, kad Lietuvoje stiklo bei plastiko atliekos sudaro po maždaug dešimtadalį komunalinių atliekų. Tuo metu popierius ir kartonas sudaro maždaug 15 procentų komunalinių atliekų kiekio. Augant šalies ekonomikai ir gerėjant gyvenimo kokybei, o kartu – ir perkamajai vartotojų galiai, pakuočių atliekų dalis bendrame atliekų sraute tolydžio didėja. Todėl būtina kuo didesnę jų dalį efektyviai perdirbti ar kitaip pakartotinai panaudoti: priešingu atveju sąvartynuose nugultų vis didesni pakuočių atliekų kiekiai, o gamtos ištekliai būtų naudojami dar intensyviau vis naujoms pakuotėms gaminti.
