Tvarkant automobilių atliekas galioja gamintojo atsakomybės principas: už jų tvarkymą yra atsakingi automobilių gamintojai arba importuotojai. Tačiau praktika rodo, kad šios atsakomybės nevengia tik mažoji importuotų dalis. Registruoti automobilių gamintojai ir importuotojai automobilių atliekų tvarkymą yra patikėję Gamintojų ir Importuotojų Asociacijai (GIA).
Tačiau asociacija skelbia, kad tinkamai su netinkamais eksploatuoti automobiliais atsisveikina tik šios asociacijos nariai – iš viso 550 transporto priemonių importuotojų. Per metus GIA nariai finansavo 35 tūkstančių įvežtų automobilių atliekų tvarkymą, tačiau tai tėra mažoji Lietuvą pasiekiančių automobilių dalis. Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, per metus į Lietuvą įvežama ir įregistruojama apie 230 tūkstančių automobilių. Vadinasi, per metus Lietuvoje atsiranda apie 200 tūkstančių automobilių, už kurių atliekų tvarkymą nemokama. Taip automobilių atliekos yra nelegaliai deginamos ar paliekamos tiesiog riogsoti pakelėse, miškuose ar pievose.
Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius sutinka, kad automobilių atliekų tvarkymo situacija šiandien yra problematiška. Tačiau, pasak jo, jau artimoje ateityje ji turėtų kardinaliai keistis.
„Šiai problemai spręsti sudaryta darbo grupė, kuri surengė jau ne vieną posėdį. Grupei priklauso „Regitros“, Muitinės departamento, Aplinkos, Ūkio, Vidaus reikalų, Susisiekimo ministerijų atstovai, nes tik bendromis jėgomis galime išspręsti šią problemą. Bus keičiama įstatyminė bazė tam, kad pirmiausia galėtume sukontroliuoti visus į Lietuvą įvežamus automobilius. Bendros duomenų bazės kūrimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau jis būtinas, nes dabar automobilius į Lietuvą gali įvežti bet kas, o vieningos įvežėjų duomenų bazės nėra. Kai žinosime šiuos duomenis, galėsime reikalauti ir atsakomybės“, – sakė aplinkos viceministras A.Genevičius.
Pasak jo, tobulinant atsakomybės už automobilių atliekų tvarkymą sistemą bus kreipiamasi pagalbos ir į užsienio šalis. „Prancūzai, vokiečiai ir kitų šalių atstovai su džiaugsmu mūsų šaliai atiduoda pasenusius automobilius. Ne paslaptis, kad nemažai jų Lietuvą pasiekia vien ardymo tikslu: cirkuliuoja didžiuliai pinigai, o atsakomybės už likusių kenksmingų atliekų tvarkymą nėra“, – teigė A.Genevičius.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veikla apima transporto priemonių surinkimą, vežimą, ardymą, išmontavimą, atliekų rūšiavimą, pridavimą ir priskiriama prie veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės išlieka aktyviu taršos šaltiniu, nes iš jų į aplinką gali patekti tepalai, rūgštys, kitos kenksmingos medžiagos. Be to, netinkamai išmestos metalo, plastiko atliekos gamtoje išlieka nesuirusios daugybę metų.