Pašvaistė buvo matoma ne tik Šiaurės, bet ir Vidurio Europoje iki Alpių kalnų regiono. Šį reginį sukėlė du dideli Saulės plazmos išsiveržimai sekmadienį, nukreipti mūsų planetos link. Kai įelektrintos Saulės dalelės pasiekė Žemės atmosferą, jos sukėlė oro molekulių švytėjimą.
Nuo Saulės dalelių poveikio mus apsaugo Žemės magnetinis laukas, ir tik jo poliuose, kur šis laukas silpniausias, gana nedidelė jų dalis pasiekia Žemę. Todėl nutolusiose nuo magnetinio poliaus teritorijose pašvaistės matomos retai, tik po intensyvių Saulės išsiveržimų.
Tikėkimės, kad šis gražus ir paslaptingas dangaus reginys Lietuvoje dar pasikartos, jei ne šiomis naktimis, tai gal po 11 metų – maždaug tokiu ciklu kartojasi didžiausias Šiaurės pašvaistės aktyvumas.
Šiandien Lietuvoje vis dar galime grožėtis saulėtu dangumi, kuriame vienur kitur nusidrieks šviesi permatoma plunksninių debesų sruoga. Pabodęs rytinis vėjas jau nustos pūtęs, tačiau kol kas kita pastovesnė vėjo kryptis dar neįsitvirtins, apskritai vėjas bus menkai juntamas. Temperatūra įdienojus sieks 9–12 laipsnių šilumos, taigi jau truputį mažiau nei ankstesnėmis dienomis.
Rytoj ilgiau kaip savaitę gyvavusio anticiklono virš Šiaurės Rytų Europos jau neliks. Artėjančią orų permainą rodys dieną iš vakarų pasirodęs pamažu storėjantis debesų klodas ir pradėjęs dar nestipriai, bet jau pastoviai pūsti vakarų, pietvakarių vėjas, priešingos krypties nei iki tol vyravęs.
Penktadienio naktis šalyje bus dar beveik giedra. Temperatūra kris iki 1–4 laipsnių šalčio, tik prie jūros bus apie 0–2 laipsnius šilumos.
Dieną šiaurės vakarinėje šalies dalyje saulė spindės tik maždaug iki pietų, kitoje, pietrytinėje šalies dalyje, išskyrus saulės užtemimo metą, saulės spinduliai dar džiugins beveik visą dieną iki pat saulės laidos. Temperatūra svyruos tarp 8 ir 12 laipsnių šilumos. Pasisukus vėjui nuo jūros Lietuvos pajūryje bus tik apie 6 laipsnius šilumos.