Tokių atvejų visoje Lietuvoje apstu, todėl atliekų tvarkytojai jau skambina pavojaus varpais ir įspėja, kad dėl savo kaltės konteinerius padegusiems gyventojams už naujus teks mokėti patiems.
Pavyzdžiui, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) specialistai pastebėjo, kad itin apdegusių ar visai sudegusių mišrių konteinerių atvejų padaugėja šaltuoju metų laiku. Krosnis kūrenantys žmonės išimtus pelenus dar neatvėsusius pila į konteinerius. Tačiau juose smilkstantys pelenai gali sukelti gaisrą ir visai sunaikinti plastikinį konteinerį.
Atliekų tvarkymo specialistai primena, kad susidariusius pelenus galima pilti į mišrių atliekų konteinerius, tačiau jie privalo būti atvėsinti. Anksčiau savo konteinerius per neatsargumą apgadinusiems ar visai sudeginusiems žmonėms ARATC naujus konteinerius išduodavo nemokamai. Tačiau padaugėjus tokių atvejų centro specialistai įspėja gyventojus, kad už naujus konteinerius teks sumokėti patiems.
Kartais konteinerį apgadinę žmonės bando taisyti situaciją jį įvairiai lopydami, pavyzdžiui, užklijuodami lipnia juosta. Tačiau tai nėra išeitis, nes nesandarūs konteineriai nėra tinkami kaupti atliekas ir netrukus juos vis tiek prireikia pakeisti naujais.
Dėl gyventojų aplaidumo sugadinamus konteinerius skaičiuoja ir Vilniaus regiono atliekų tvarkytojai. Vienos Vilniaus ekologijos verslo bendrovės duomenimis, vien pernai sostinėje buvo sugadinta 280 antrinių žaliavų konteinerių, tarp jų – ir vadinamieji „varpeliai“, bei dar apie 1500 mišrių atliekų konteinerių. Skaičiuojama, kad patirta žala siekė beveik 50 tūkstančių eurų.
Sostinės atliekų tvarkymo specialistai pastebi, kad konteineriams dažnai pakenkia į juos metamos nuorūkos ar degtukai. Ypač tai pavojinga vadinamiesiems „varpeliams“, nes jie pagaminti iš degios stiklo pluošto medžiagos. Todėl kilus bent menkiausiai liepsnai viduje tokio konteinerio jau nebebūna galima išgelbėti.
Atliekų verslo atstovai primena, kad tokias atliekas kaip nuorūkos ar degtukai reikėtų mesti į metalinius konteinerius, kurie atsparūs karščiui. Tačiau net ir tokiu atveju negalima mesti karštų ar dar tebesmilkstančių atliekų – būtina įsitikinti, kad jos visiškai atvėsę.
Taip pat rekomenduojama atidžiau skaityti ženklus, kuriais ženklinamos šiukšliadėžės. Specialistai sako, kad viešosiose erdvėse įrengtų šiukšliadėžių užsiliepsnojimo atvejų būna net ir tai atvejais, kai ženklai aiškiai nurodo, kurioje vietoje galima mesti nuorūką, o kur – kitokios kilmės atliekas. Vis dėlto žmonės kartais ženklus ignoruoja ir nuorūkas meta kartu su kitomis atliekomis.
Užsiliepsnoję atliekų konteineriai atneša ne tik materialinės žalos. Ypač tankiau apgyvendintose vietovėse, daugiabučių kiemuose įrengtose aikštelėse kilęs gaisras gali kelti pavojų ir aplinkai, ir žmogaus gyvybei. Be to, jei gaisras kyla „varpeliuose“, sugadinamos juose esančios atliekos, kurias būtų galima perdirbti ar kitaip pakartotinai panaudoti, tad rūšiuojančių gyventojų triūsas nueina perniek.
