Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje
veikia 16 meteorologijos stočių, kurios buvo įkurtos daugiau nei
prieš 100 metų. 1830 m. Klaipėdoje buvo įkurta ilgiausiai iki šiol
veikianti meteorologinė stotis. Tokios stotys fiksuoja kasmetinę
šalies oro temperatūrą, kritulių kiekį ir kitas hidrologijos bei
orų prognozes.
Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, kasmet
hidrometeorologijos specialybę įgyja daugiau nei 20 absolventų.
2014 m. 12 Vilniaus universiteto absolventų įgijo hidrometeorologo
bakalauro laipsnį, 7 – magistro laipsnį (2013 m. – atitinkamai 24
ir 6 absolventai).
2013 m. vidutinė oro temperatūra šalyje buvo 7,4 laipsnio, t.y. 1,2 laipsnio aukštesnė už standartinę klimato normą (SKN pagal 1961–1990 m. stebėjimus). Žemiausia vidutinė oro temperatūra buvo
2013 m. sausį (-6,5 laipsnio), aukščiausia – liepą
(18,1 laipsnio). 2012–2013 m. žiema, palyginti su ankstesniais
metais, buvo truputį šaltesnė nei įprasta, vidutinė oro
temperatūra buvo -4,2 laipsnio. Vasara buvo šiltesnė nei SKN, ir
vidutinė temperatūra siekė 17,9 laipsnio (SKN – 16,1 laipsnio).
2010 m. žiema buvo šalčiausia per pastarąjį dešimtmetį.
Vidutinė oro temperatūra 2010 m. žiemą buvo -5,6 laipsnio. Ypač
šaltas buvo sausis (-10,3 laipsnio, t.y. 5,2 laipsnio šaltesnis
nei įprasta). Tačiau tų pačių metų vasara buvo karščiausia per
pastarąjį dešimtmetį. Vidutinė oro temperatūra siekė 18,9 laipsnio,
t.y. 2,8 laipsnio aukštesnė nei SKN.
2013 m. sausio mėn. didžiausia neigiama vidutinė oro
temperatūra buvo Utenoje (-7,3 laipsnio), Biržuose ir Vilniuje (po
-7 laipsnius). Tų pačių metų liepos mėn. didžiausia teigiama
vidutinė oro temperatūra užfiksuota Kaune (18,6 laipsnio), Biržuose
(18,5 laipsnio) ir Šiauliuose (18,4 laipsnio).
2013 m. iškrito apie 673 mm kritulių, palyginti su 2012 m., jų
iškrito 128 mm mažiau. Lietingiausi metų mėnesiai buvo liepa ir
rugsėjis. Įprastai mažiausias kritulių kiekis iškrinta vasario mėn.
(kasmet vidutiniškai apie 30 mm kritulių), tačiau 2012 ir 2013 m.
sausiausias metų mėnuo buvo kovas.
2013 m. kritulių kiekis Lietuvos teritorijoje pasiskirstė labai
nevienodai (nuo 526 mm iki 948 mm). Daugiausia kritulių užfiksuota
Laukuvoje ir Kaune (726 mm ir 700 mm), mažiausiai – Biržuose (553
mm).
2010 m. iškrito daugiausia kritulių visoje Lietuvoje per
pastarąjį dešimtmetį, vidutiniškai apie 860 mm. Daugiausia kritulių
tais metais užfiksuota Klaipėdoje ir Vilniuje (966 mm ir 958 mm),
tai 200 mm daugiau nei SKN. Tokį didelį jų kiekį lėmė itin karšta
vasara, atogrąžų kaitros susidūrimas su vidutinių platumų oro
masėmis.
Ilgiausiai saulė šviečia gegužės, birželio ir liepos mėn.
(atitinkamai 243, 250 ir 242 val. per metus). 2013 m. labiausiai
saulė džiugino gegužę – 298 val.
Lietuvoje vidutiniškai per metus būna 41–105 rūko dienos.
Daugiausia jų pasitaiko Žemaičių aukštumoje, o mažiausiai – Rytų
Lietuvoje. Didžiojoje Lietuvos dalyje rečiausiai rūkas susidaro
gegužės–liepos mėn., o dažniausiai – spalį–gruodį. Pajūryje rūkas
dažniausia būna pavasario pradžioje.
Klimatas Lietuvoje per praėjusį šimtmetį šiek tiek pakito. Oro
temperatūra padidėjo 0,7–0,9 laipsnio. Lietuvos hidrometeorologijos
tarnybos skelbiamose prognozėse sakoma, kad vidutinė maksimali ir
minimali oro temperatūra Lietuvoje kils.
Didžiausi pokyčiai numatomi šaltuoju metų laiku. Vis dažniau pasitaikys karščio bangų.
Labiausiai karštų dienų skaičius išaugs liepą. Vilniuje vidutinė
maksimali ir vidutinė minimali oro temperatūra iki 2100 m. gali
pakilti 4 laipsniais, o atskirais mėnesiais – 7 laipsniais.
Atspėti orus galima pagal senolių stebėjimus – reikia stebėti gamtos
reiškinius. Šiemet kovo 1-oji nebuvo šilta ir maloni,
todėl manoma, jog pavasaris gali būti ilgas, o vasara nekaršta ir
be kritulių.