Sąmoningumo gidas: mažiau šiukšlinti, daugiau taupyti (I)

Sparčiai tobulinama atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje gyventojams sudaro vis geresnes sąlygas rūšiuoti susidarančias šiukšles. Tačiau tam, kad ji veiktų efektyviai, būtina, kad atliekos kuo efektyviau būtų rūšiuojamos jau jų susidarymo vietose – namų ūkiuose, o dar svarbiau – kad kiek įmanoma būtų sumažinami jų kiekiai.

Kiekvienas mūsų, peržvelgęs savo kasdienius įpročius bei buitinėje rutinoje susiformavusius ritualus, gali minimaliomis pastangomis pasiekti, kad susidarančių atliekų kiekiai taptų mažesni.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kiekvienas mūsų, peržvelgęs savo kasdienius įpročius bei buitinėje rutinoje susiformavusius ritualus, gali minimaliomis pastangomis pasiekti, kad susidarančių atliekų kiekiai taptų mažesni.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Julija Šeškevičienė

2015-03-26 08:24, atnaujinta 2018-01-08 06:26

Atliekų susidarymo prevencijai Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane skirtas pirmasis prioritetas. Perdirbimas ar kitoks pakartotinis pakartojimas prioritetų sąraše rikiuojasi kiek žemiau. Tai reiškia, kad pirmiausia visa šalis turi siekti kiek įmanoma mažinti susidarančių atliekų kiekius. Savo ruožtu to paties turi siekti ir gyventojai.

Kiekvienas mūsų, peržvelgęs savo kasdienius įpročius bei buitinėje rutinoje susiformavusius ritualus, gali minimaliomis pastangomis pasiekti, kad susidarančių atliekų kiekiai taptų mažesni. Štai patarimai, kaip sumažinti namų ūkiuose susidarančių šiukšlių kiekius labai paprastomis priemonėmis. Beje, laikytis daugelio rekomendacijų naudinga ne tik švaresnės aplinkos išsaugojimo atžvilgiu, bet ir ekonominiu aspektu.

1.Keisk kavos gėrimo įpročius. Rankose garuojantis vienkartinis puodelis su ką tik iš kavinės išsinešta kava – viliojantis miestietiško gyvenimo būdo akcentas, kuriam atsispirti labai nelengva. Tačiau pakanka permesti akimis laukiančiųjų kavos eilę ir pagalvoti, kiek tokių vienkartinių puodelių per dieną atsiduria šiukšliadėžėse. Išeitis – į kavinę neštis savo puodelį. Šiuolaikiniai termopuodeliai ne tik patogūs, bet ir stilingi. Be to, gėrimas iš mėgstamo šmaikštaus ar elegantiškais raštais marginto kelioninio puodelio gali pasirodyti kur kas skanesnis nei iš popierinio. Dar viena išeitis – pasiruošti mėgstamos kavos namie ir supilti ją į termopuodelį.

2.Nepirk vienkartinių daiktų. Galbūt atrodo, kad kartais įsigyti vienkartinių daiktų – nuo stalo įrankių komplekto, servetėlių, staltiesių iki fotoaparatų – yra labai šaunus ir daug laiko sutaupantis dalykas. Tačiau atidžiau pažvelgę pamatysime, kad tai – neprotingos išlaidos ir didžiulė aplinkos tarša. Daugelyje situacijų galima apsieiti be vienkartinių daiktų. Be to, pasaulyje jau slūgsta greito vartojimo ir greito gyvenimo tempo banga: pradedamas vertinti mokėjimas mėgautis kasdienybe, gyventi lėtai, kurti malonius ritualus. O prie jų plastmasiniai stalo įrankiai ar vienkartiniai puodeliai niekaip nedera.

3.Išradingai panaudok daiktus dar kartą. Tuščias stiklainis ar butelis puikiai gali tarnauti kaip birių produktų dėtuvė, nenešiojamą skarą vienu mostu gali paversti mažą stalą puošiančia staltiese, o atitarnavusius trikotažo gaminius – dulkių šluostėmis. Apsižvalgę namuose pamatysime daugybę daiktų, kuriuos esame linkę išmesti, nors iš tiesų jiems dar galima suteikti ne vieną funkciją.

4.Nešvaistyk maisto. Didelė dalis nepanaudotų maisto produktų atsiduria bendrųjų komunalinių atliekų konteineriuose. Pūdamos jos ne tik skleidžia blogą kvapą bei kenksmingas medžiagas, bet ir smarkiai didina bendrus atliekų kiekius. Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet išmetama apie 581 tūkstantis tonų maisto. Atidžiau pirkdami maistą ir iš anksto įvertinę optimaliausius jo kiekius sutaupysime ir daug pinigų: dėl išmetamo maisto kiekvienas namų ūkis Lietuvoje patiria apie 300 eurų žalą.

5.Venk vienkartinių maišelių. Prekybos centruose parduodami plastikiniai maišeliai tekainuoja centus, tačiau aplinkai padaro žalos už milijonus eurų. Patekę į gamtą jie ilgai nesuyra, maža to, atsiduria paukščių skrandžiuose, todėl sąmoningas vartotojas turėtų pasirūpinti pirkinių maišeliais ar krepšiais iš anksto. Šiandien jų asortimentas itin platus: nuo talpių tekstilinių su ilgomis rankenomis iki pritvirtintų ant ratukų, su kuriais nesunku įveikti net ilgesnius apsipirkinėjimo maratonus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.