Pernai ugniagesiai beveik 4500 kartų vyko gesinti degančios žolės plotų, o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė per 45 proc. visų gaisrų. Ugniagesiai ir aplinkosaugininkai pabrėžia, kad už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui.
Pavyzdžiui, praėjusią parą vykę gesinti gaisro, ugniagesiai nustatė, kad atskirais židiniais išdegė ne tik 5 ha sausos žolės, bet ir apdegė apie 9 tūkst. penkiamečių ąžuoliukų ir 2 tūkst. penkiamečių eglaičių.
Degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės.
Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega. Deginant žolę, praėjusiais metais žuvo vienas gyventojas, o dar vienas apdegė.
Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus baudžiami jų tėvai.
Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 57 eurų iki 289 eurų bauda, o pareigūnai – nuo 115 iki 347 eurų bauda. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą.
Ką daryti, pastebėjus degančią žolę?
Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.
Įvairiuose rajonuose ugniagesiai net tik platina lankstinukus ar kabina plakatus, tačiau ir vykdo reidus.
