Prie piliakalnio – gyvūnėlių kapinės
Žardės piliakalnis, prie kurio priartėjo gyvenamieji rajonai, primena Lietuvos pajūryje kažkada gyvenusius kuršius – karingą, baltų vikingais vadinamą gentį. Vietovę tyrinėję archeologai čia aptiko nemažai vertingų senovės kuršių paveldo pėdsakų – žalvarinių segių, keramikos dirbinių, kitokių artefaktų. Miesto teritorijoje dunkso dar vienas istorinis Purmalių piliakalnis.
Kuršių kultūros paveldo sergėtojai miesto valdžią ne vieną kartą ragino tvarkyti šiukšlynu paverstą Žardę, tačiau jų prašymai atsimuša kaip žirniai į sieną – XIII amžių menančio piliakalnio pašonėje aplinkinių rajonų gyventojai ir toliau verčia buities atliekas, kitokį šlamštą. Automobilininkai važinėja gynybinių pylimų šlaitais, tekina naudotus tepalus. Nuolatines vandalų viešnages primena laužavietės, stiklo butelių šukės.
Žardės piliakalnio teritorijoje kažkada būta ir kapinaičių, o dabar šalia XIX-XX a. palaidotų žmonių užkasami nugaišę naminiai gyvūnai – šunys ir katės. Žmonės savo augintiniams netgi surenčia paminklus. Menka nuoroda, kad šis piliakalnis yra valstybės saugomas vertingas paminklas – vos įžiūrima.
Protėvius gerbia ne tik mojuodami kirviais
Kuršių genties kultūrai ir tradicijoms neabejingo istorijos klubo „Pilsotas“ nariai neapsikentė – užuot toliau baksnoję nerangius valdininkus, patys sukruto. Vos tik orai atšilo, pasitelkę į pagalbą kitus klaipėdiečius, surengė talką ir išvalė šiukšlėmis nusėtus Žardės piliakalnio šlaitus.
„Nesuprantu, kaip galima šitaip apsileisti, juk Klaipėda nėra kažkoks užkampis. Kodėl Žemaitijoje rūpestingai prižiūrimi Kartenos, Imbarės, Andulių, Apuolės, kiti senieji kuršių piliakalniai ? Visur pastatytos šiukšliadėžės, suoliukai, įrengti skydai su reikiama informacija, yra legalios laužavietės. Todėl turistai čia ne tik maloniai praleidžia laiką, bet ir sužino tų vietovių istoriją“, – stebėjosi krūmynais apžėlusį Žardės piliakalnį pirmą kartą kuopusi klaipėdietė Ugnė.
Kuršių gyvensenos rekonstruktorius vienijančio istorijos mėgėjų klubo „Pilsotas“ vadovas klaipėdietis Benas Šimkus irgi jaudinasi dėl atsainaus požiūrio į saugotiną praeities paveldą: „Matydami, kad valdžios atstovams nerūpi istorija, Žardėje jau ne vieną talką surengėme. Neužtenka švęsti baltų šventes, mojuoti skydais ir kirviais inscenizuotuose mūšiuose – pagarbą protėviams stengiamės išreikšti ne tiktai paradinėmis akcijoms, bet ir apčiuopiamais darbais“.
Nesnaudžia ir kiti rekonstruktoriai
Istorijos mėgėjų rengiamos akcijos randa atgarsį – vis daugiau savanorių jiems padeda prižiūrėti unikalų baltų kultūros paveldą,
„Nelaukiame kol valdžia išsijudins. Greitai tvarkysime dar vieną apleistą paminklą – sąvartynu virtusį dviejų tūkstančių metų senumo pilkapyną netoli Kretingos“, – nuleisti rankų nežada dar vienas kuršių kultūros sergėtojas, prisiekęs kraštotyrininkas Denisas Nikitenka.
„Pilsoto“ nariai mano, kad Klaipėdos valdininkams verta pasidomėti kaimyninio Kretingos rajono patirtimi. Siūlo jiems pradėti nuo Andulių piliakalnio, kuris, pasak D.Nikitenkos, tviska: šlaitai nugenėti, vasarą nuolat šienaujami, pastatyti informacijos stendai, šiukšlių konteineriai, keliukai užverti didžiuliais rieduliais. Ten lankytojai savo automobilius gali pasistatyti legalioje aikštelėje.
Gyvosios istorijos klubai jau sutvarkė ir netoli Salantų (Kretingos r.) esantį Alkos kalną – nugenėjo menkaverčius krūmus, surinko šiukšles. Alytuje susitelkę jotvingių genties rekonstruktoriai švarino Dzirmiškių pilkapyną, Neries regioniniame parke iškuoptas Rėvos piliakalnis.