Kaip nurodoma ministerijos planuojamo vykdyti viešojo pirkimo
dokumentuose, kaip ir kasmet turėtų būti reguliuojamos
Juodkrantės, Rusnės (Briedžių salos), taip pat Zarasų rajone
greta Drukščių ir Lukšto ežerų įsikūrusių kormoranų
kolonijų populiacijos. Elektrėnų kolonijoje planuojama vykdyti tik
šių aplinkai žalą darančių paukščių apskaitą, Kuršių
nerijoje – įvertinti naujai besikuriančias perėjimo kolonijas ir
pašalinti visus naujai sukrautus lizdus.
Pagal ministerijos reikalavimus, įgyvendinus priemones, visose
kolonijose turėtų perėti ne daugiau nei 2,3 tūkst. kormoranų
porų: 1,5-1,7 tūkst. – Juodkrantės, 200-300 – Rusnės ir ne daugiau
nei 100 porų – Drūkšių ir Lukšto kolonijose. Kaip nurodo
ministerija, konkursą laimėjusi organizacija balandžio pabaigoje-
gegužės pradžioje turėtų atlikti paukščių apskaitą bei
gegužę įgyvendinti populiacijos reguliavimo planą, t.y. baidyti
paukščius garsinėmis ir vizualinėmis priemonėmis.
Atliekant gausos reguliavimo priemones bus siekiama apsaugoti
pilkuosius ir didžiuosius baltuosius garnius, jūrinius erelius,
karvelius uldukus ir kitus kolonijos kaimynystėje perinčius
retuosius paukščius. Taip pat įpareigojama užtikrinti, kad
kolonija, išskyrus naujai besikuriančias kolonijas Kuršių
nerijoje, nebūtų visiškai sunaikinta.
Šių paukščių daroma žala pasijuto 1995-2000 metais –
Kuršių mariose ėmė mažėti žuvų išteklių, o Kuršių nerijoje
dėl rūgštingų šių paukščių išmatų pradėjo nykti sengirė.
Kormoranų populiaciją Lietuvoje siekiama reguliuoti nuo 2007 metų,
penkiose kolonijose atšaldant nuo 20 iki 55 proc. dėčių.
Per šešerius metus atšaldytos 7658 dėtys. Lietuvoje dėties
vidurkis – trys kiaušiniai, tad dėl taikytų priemonių
neišsirito beveik 23 tūkst. kormoranų jauniklių.