Kaip BNS patvirtino aplinkos viceministras Linas Jonauskas,
daugiausia – 18 – tokių pažeidimų aplinkosaugininkai bei kiti reide
dalyvavę pareigūnai nustatė Kauno regione, Utenos – 14 ir Vilniaus
– 7 septynis. Alytaus regione nustatyti trys, Marijampolės – vienas,
Panevėžio – du, Šiaulių – trys , Klaipėdos – šeši neteisėti
pakrančių užtvėrimai.
„Surašyti šeši protokolai, kitų 87 užtvėrimų savininkai
bus išsiaiškinti, iškviesti, jiems taip pat bus surašyti
protokolai ir privalomieji nurodymai pašalinti tvoras“, – sakė
L.Jonauskas.
Patikrinimus vykdę saugomų teritorijų pareigūnai bei
miškininkai išaiškino beveik pusę, t. y. 39, pažeidimus dėl
neteisėtų tvorų Lietuvos miškuose.
Pasak viceministro, minėti šeši asmenys, kuriems surašyti
administracinių teisės pažeidimų protokolai, rasti tikrintų
teritorijų vietoje. Kam priklauso likusios užtvertos pakrantės,
pareigūnai dar aiškinasi.
„Buvo ir tokių atvejų, kada nedelsiant savininkai ėmėsi
nuimti tą tvorą, buvo vienas atvejis, kai prašė ir mūsų
pareigūnų pagalbos“, – sakė jis.
Patikrinimo metu išaiškinti dar 42 kiti smulkesni pažeidimai,
pavyzdžiui, neteisėtai iškirsti medžiai, žvejyba be leidimo.
Šiems pažeidėjams surašyta dar 11 administracinių teisės
pažeidimų protokolų.
Viceministras priminė, kad pareigūnams duotas pavedimas visas
patikrintas teritorijas žymėti specialiame žemėlapyje, kuris
ateityje padės atsirinkti teritorijas, kurios dar nėra patikrintos.
Žemėlapis esą taip pat leis lengviau patikrinti žmonių
pranešimus dėl pažeidimų.
„Yra keli žemėlapio tikslai: vienas, kad matytumėme, kokios
teritorijos yra patikrintos ir kad nereikėtų ir miškininkams, ir
saugomų teritorijų pareigūnams, ir inspektoriams į tą pačią
teritoriją važiuoti du – tris kartus, o būtų kreipiamas dėmesys
į tas teritorijas, kuriose pareigūnai dar nėra buvę. Kitas
dalykas – tiems patiems visuomenės atstovams, kurie galėtų irgi
pažiūrėti savo teritoriją, kai mato, kad ji yra „žalia“, nors
ten yra tvora – duoti mums skambutį, pranešimą ir mes galėtumėme
pažiūrėti“, – sakė jis.
Specialų reidą vykdė daugiau nei 500 aplinkosaugininkų iš
visų regionų aplinkos apsaugos departamentų, Valstybinės aplinkos
apsaugos tarnybos, miškų urėdijų, Valstybinės miškų tarnybos,
informavo Aplinkos ministerija.
Pernykštės akcijos „Tvora“ metu patikrinta daugiau kaip 400
vandens telkinių ir apie 1000 žemės valdų. Tuomet iš vandens
telkinių pakrančių valdų šeimininkai pašalino 250 tvorų.
Nelegaliems tvėrėjams skirta daugiau kaip 5500 eurų baudų,
surašyta apie 170 privalomųjų nurodymų pašalinti neteisėtas
tvoras.
Pernai sugriežtinus savavališkų pakrančių užtvėrimų
kontrolę, pažeidėjai baudžiami už savavališką pakrančių
užtvėrimą pažeidžiant vandens telkinių pakrančių ekologines
funkcijas, vandens telkinių pakrančių gamtinį kraštovaizdį ir jo
estetines vertybes, apsunkinus gyvūnų migraciją ir padarius kitą
žalą aplinkai.
Nustatę žalos atvejus aplinkos apsaugos pareigūnai surašo
privalomuosius nurodymus, įpareigojančius asmenis pašalinti žalos
aplinkai padarinius.
Už tvoras, ribojančias priėjimą prie vandens telkinio,
gyventojams gresia iki 289 eurų administracinės baudos. Jei
privalomieji nurodymai nevykdomi, už kiekvieną tvoros tiesinį
metrą pažeidėjui skaičiuojama 145 eurų dydžio žala aplinkai.
Kas mėnesį, kol nepašalinami žalos aplinkai padariniai, žalos
dydis didinamas po 145 eurus už vieną tiesinį tvoros metrą.
Tuo metu už neteisėtą miškų žemės užtvėrimą gyventojams
gali grėsti iki 145 eurų baudos.