Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro duomenimis, 2013 m. iš bendro komunalinių atliekų kiekio išrūšiuota buvo apie 15 procentų atliekų. Tuo metu pernai išrūšiuotų atliekų dalis išaugo iki 18 procentų.
„Poreikis tvarkai bei suvokimas, kad reikia rūšiuoti atliekas, iš lėto, bet didėja. Tai parodė ir pavasarinis padangų keitimo vajus: tapo akivaizdu, kad žmonės tikrai žino, kur reikia vežti atitarnavusias padangas“, – teigė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius.
Gyventojų elgesio pokytis akivaizdus ir žvelgiant į stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelėse surenkamų atliekų kiekius. Pavyzdžiui, pernai Klaipėdoje surinkta apie 6000 tonų stambiagabaričių atliekų, iš kurių 700 tonų surinko ir į priėmimo aikšteles atgabeno patys gyventojai. Vien Klaipėdos mieste tokių aikštelių yra trys, ir visose jose atliekos iš gyventojų yra priimamos nemokamai.
Pastaraisiais metais Klaipėdos regiono gyventojams sąlygos aktyviai rūšiuoti buityje susidarančias atliekas vis gerėjo. Gyventojams dalintos nemokamos kompostavimo dėžės, skirtos kompostuoti biologiškai skaidžias atliekas. Jos – itin svarbi priemonė mažinant susidariusių atliekų kiekius: skaičiuojama, kad komunalinių atliekų sudėtyje bioskaidžios atliekos, kurias galima kompostuoti, sudaro net iki 40-50 procentų atliekų kiekio. Taip pat uostamiestyje įrengti modernūs požeminiai ir pusiau požeminiai konteineriai.
Iki šių metų rugsėjo pabaigos Klaipėdos regione ketinama baigti įgyvendinti dar vieną svarbų atliekų tvarkymo proceso etapą. Dumpių kaime pradės veikti atliekų mechaninio apdorojimo gamykla, kuri iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskirs perdirbti tinkamas žaliavas.
„Pradėjus veikti šiai gamyklai, patys gyventojai buityje jokių pokyčių nepajus. Gamykla yra statoma viso regiono poreikiams ir yra būtina tam, kad galėtume įgyvendinti ES direktyvų bei Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plano keliamus tikslus. Pradėjus veikti šiai gamyklai, galėsime siekti, kad iš bendro atliekų srauto būtų atskiriama ir perdirbėjams atiduodama iki 50 procentų atliekų kiekio“, – teigė A Liubinavičius.
Rūšiuoti atliekas ir kuo didesnę dalį jų perdirbti siekiama tam, kad kuo mažesni jų kiekiai patektų į sąvartynus. Pavyzdžiui, vien Klaipėdos regione 2013 m. iš vieno gyventojo buvo surinkta maždaug 454 kilogramai komunalinių atliekų. Vadinasi, vieno gyventojo atliekoms išvežti reikėtų maždaug 30 krovininių automobilių. Į sąvartynus milžiniškais srautais keliaujančios atliekos didina juose atliekų kiekius, taip pat pūdamos išskiria kenksmingas medžiagas. Tuo metu atliekų perdirbimas leidžia gerokai sutaupyti gamybai būtinų gamtos išteklių ir energijos, optimizuoja gamybos ciklą.
